Augalų apsauga nuo ligų, kenkėjų, parazitų ir piktžolių

augalu apsauga
Augalų apsauga, kova su augalų ligomis, kenkėjais, piktžolėmis. Augalų apsaugos priemonių efektyvumas labai priklauso nuo jų parinkimo, panaudojimo būdo ir laiko. Augalų kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tręšimas, optimali augalų priežiūra. Jei vienos rūšies augalai toje pačioje vietoje auginami tik po 3-4 metų, mažėja piktžolių, daržoves mažiau puola ligos ir kenkėjai. Nepatartinagreta sėti arba sodinti tokių augalų, kurie turi bendrų ligų ir kenkėjų, pvz., pomidorų šalia bulvių (bendra liga fitoftora). Rudenį, ariant arba kasant dirvą, dalis kenkėjų lervų išverčiama į paviršių, ir jas sulesa paukščiai, kita dalis atsiduriagiliuose sluoksniuose ir žūva. Dirvos paviršiuje susidariusi plutelė neleidžia prieiti orui prie šaknų, ir daržoves puola fiziologinės ligos. Supuolusiose dirvose daigai nukenčia nuo diegvirtės sukėlėjų. Išgerai subrendusių stambių, sveikų, švarių, daigių sėklų išauga stiprūs, sveiki, atsparūs ligoms ir kenkėjams daigai. Pasėjus laiku - nurodytais kiekvienam augalui terminais -galima apsaugoti daržoves nuo daugelio ligų ir kenkėjų, pvz., spragių, morkinės ir kopūstinės musės ir kt. Ne tokiomis trąšomis arba neteisingai tręšiant, dėl per didelės chemikalų koncentracijos augalaigali susirgti fiziologinėmis ligomis. Jasgalima pažinti iš pakitusios lapų spalvos, pradėjusio skursti augalo ar jo dalių, vystančių, parudavusių lapų, sutrūkinėjusių vaisių, nudegintų žymių ir t.t. Augalai gerai auga ir būna atsparesni ligoms bei kenkėjams, kai laiku ir rūpestingai purenama dirva, prižiūrimas pasėlis. Naikinant piktžoles, kartu naikinami ligų sukėlėjai ir kenkėjai, nes kai kurios piktžolės serga tomis pačiomis ligomis, puolamos tų pačių kenkėjų kaip ir daržovės. Fizinės mechaninės priemonės yra šiluminis sėklos apdorojimas, dirvos dezinfekavimasgarais, užtveriamiejigrioveliai,gaudomieji žiedai, klijų juostos, kenkėjų rinkimas, jų pačių ir jų pažeistų augalų naikinimas. Soduose išpjaustomos džiūstančios ir žaizdotos šakos, šakelės ir ūgliai, surenkami su-kamštėję vaisiai, krituoliai, voratinkliais aptraukti lapai su kenkėjais, ant patiestos plėvelės nugramdomos žievės atplaišos. Juostomis ir masalaisgaudomi kenkėjai, ir viskas sunaikinama. Darže raunamos ligomis užsikrėtusios arba kenkėjų apimtos daržovės, išpjaunamos pažeistos vietos ir, išnešus už daržo, sudeginama arba užkasamagiliai į žemę ir užpilama dezinfekuojančiomis medžiagomis. Rudenį, nuėmus derlių, iš daržo ir šiltnamių surenkamos visos ligotų augalų liekanos, lapai, pūvantys vaisiai ar kitos dalys su ligų ir kenkėjų židiniais. Sergančių daržovių ar jų liekanų negalima krauti įgreitai naudojamus kompostus. Biologinės priemonės - bakterijų, virusų,grybų, vabzdžių, paukščių naudojimas kenkėjams naikinti. Tai naujausia ir perspėktyviausia apsaugos priemonė, dažniau taikoma profilaktiškai, kad mažiau reiktų vartoti chemikalų. Bulvės ir pomidorai nuo kolorado vabalo (pasirodžius lervoms) purškiami bitoksibacilinu (sausi milteliai, 45 mlrd. sporų 1g preparato ir 0,6-0,8% egzotoksi-no). 10l vandens reikia 40-100g bitoksibacilino. Vaismedžiai nuo obelinių voratinklinių kandžių, lapsukių, sprindžių, verpikų, amerikoniškųjų baltųjų drugių, taip pat daržovės nuo kopūstinių kandžių, baltukų vikšrų kas 7-8 dienos purškiami dendrobacilinu. Šio preparato sausų miltelių 1g yra 30 mlrd. sporų. Vaismedžiams reikia 60-100g, daržovėms - 40-60g dendrobacilino. Drėgstan-čių miltelių 1g yra 60 mlrd. sporų. Tokio preparato vaismedžiams į 10 1 vandens reikia 30-50g, daržovėms - 20-30g. Taip pat, kaip ir dendrobacilinas, vartojamas entobakterinas, sausi milteliai (30 mlrd. sporų 1g preparato). Vaismedžiams purkšti imama 60-100g, daržovėms - 20-60g. Vaismedžius biologiniais preparatais patartina purkšti, kai kenkėjai ima aktyviai maitintis, nes preparatai veikia, patekę į žarnyną. Šie preparatai efektyviausiai veikia 20-30°C temperatūroje, todėl vartojami, vaismedžiams nužydėjus. Agurkų voratinklinei erkei naikinti naudojamos plėšriosios erkės, o kopūstų kenkėjams - trichograma. Bitiniams vabzdžiams privilioti reikia pasėti medingųjų augalų.geriausiai tinka krapai, facelija,grikiai, taip pat daržovių sekiojai. Sėjama, pradėjus žydėti vaismedžiams, per kelis kartus, kas 2 savaitės, kad ir vasarą, ir rudenį būtų žydinčių augalų. Sodininkai ir daržininkai turėtųgloboti vabzdžialesius paukščius ir kitus sodogeradarius. Zylėms, pelėdoms, musinukėms, varnėnams, kitiems paukščiams reikėtų padaryti inkilų - 1 inkilas 2 arams sodo. Jie keliami ne rečiau kaip 15-20 m atstumu. Vasarą kenkėjams naikinti reikia daugiau vartoti insekticidinių augalų - bulvių, dirvinės karpažolės, didžiojo pentiniaus, pelkiniogailiaus, vaistinės ramunės, valgomojo česnako - nuovirų ir ištraukų. 10l skiedinio antpilų ir nuovirų keletas pavyzdžių: Bulvienojų antpilas. 1,2 kg žalių arba 0,6-0,8 kg sausų bulvienojų mirkyti 3-4 h. Naikinami amarai, voratinklinės erkės. Čemerių antpilas. 1 kg žalių (arba 250g sausų) čemerių mirkyti 1-2 paras. Nuovirui mirkyti 6-8 h ir virti 30 min. Naikinami jauni vikšrai. Česnakų antpilas. 40-50g susmulkintų česnakų išmaišyti vandenyje. Naikinami vikšrai ir lervos. Durnaropių antpilas. 1 kg sausų arba 2 kg žalių paprastųjų durnaropių mirkyti 12 h. Naikinami amarai, voratinklinės erkės, blakės. Kraujažolių nuoviras. 2,5 kg paprastųjų kraujažolių (sausų stiebų su žiedais) virti 30 min ir atskiesti. Naikinami amarai, tripsai, blakės. Rentinių antpilas. 1 kg džiovintų didžiųjų pentinių mirkoma 2 paras. Naikinami drugių vikšrai, pjūkleliai. Pelynų nuoviras. 1 kg apvytusių pelynų virti 10-15 min, paskui iškošti ir atskiesti. Naikinami vabzdžių vikšrai, lervos. Pomidorų nuoviras. 400g pomidorų lapų ir stiebų virti 30 min. Naikinami vikšrai, jų lervos. Svogūnų antpilas. 1 /ą kibiro svogūnų lukštų užpilti 60-70° C temperatūros vandeniu ir palaikyti parą. Naikinami vikšrai, jų lervos. Į antpilus ir nuovirus patartina dėti 40g žaliojo arba ūkiško muilo (į 10l vandens). Biofizinės priemonės - kenkėjų patinų sterilizacija, viliojančiosios medžiagos (atraktantai), atbaidančiosios medžiagos (repe-lentai) - vartojamos rečiau. Vieni atraktantai vilioja kaip priešingos lyties vabzdžiai, kiti - kaip maistas arba substratas kiaušinėliams dėti. Maistinės medžiagos dažniausiai būna įvairūs augaluose randami junginiai, pvz.,garstyčių aliejus, organinės rūgštys. Į kiaušinėlių dėjimo vietas vabzdžių pateles privilioja amoniakas, amonio karbonatas. Vartojant viliojančiąsias medžiagas, reikia mažiau insekticidų, išsaugomi naudingi vabzdžiai. Cheminės priemonės - kenksmingų organizmų naikinimas nuodingais preparatais. Jos naudojamos dažniau už kitas priemones.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *