darzoviu ligos

Daržovių kenkėjai. Kopūstinių šeimos daržoves (kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius) puola kryžmažiedinės spragės ir kopūstinės musės, kenkiančios daigams, ir kopūstinis bei ropinis baltukas, kopūstinis pe-lėdgalvis ir kopūstinė kandis. Pastarųjų vikšrai gadina kopūstų, ropių, ridikėlių ir kitų kopūstinių daržovių lapus. Kopūstinių baliu-
kų vikšrai – geltonai žali su juodais taškais ir dėmelėmis, iki 40 mm ilgio. Jie apgraužia lapus iš kraštų, palikdami tik gyslas. Ropinių baliukų vikšrai – aksomiškai žali, 20-24 mm ilgio. Kiaurai išgraužia lapų audinius ir pridaro skylių. Kopūstinių kandžių vikšrai – žali, verpstiško pavidalo, labai judrūs, 9-12 mm ilgio, minta lapais. Dėl pažeidimų lapuose atsiranda nedidelių skylių. Kopūstiniai pelėdgalviai daro žalą žirniams, burokėliams, svogūnams, salotoms ir kitiems augalams. Jauni vikšrai žali, suaugę – pilkšvai rudi, iki 50 mm ilgio. Jie išgraužia lapuose dideles skyles, įsigraužia į gūžę ir užteršia ją ekskrementais. Labai pavojingi kopūstams kopūstiniai amarai. Jie iščiulpia augalų syvus, dėl to lapai praranda spalvą, paskui darosi rausvi, susisuka ir nuvysta.

Nuo amarų ir vikšrų patartina pelenų ir muilo arba tabako užpilas. Kopūstinių ir ropinių baltukų, kandžių, pelėdgalvių vikšrai naikinami varnalėšų, pelynų, karčiųjų raudonųjų pipirų užpilu. Kryžmažiedžių augalų pasėliai saugomi nuo spragių, dulkinant juos tabako dulkėmis (geriausiai sumaišius su gesintų kalkių milteliais arba pelenais); tai patartina pakartoti po 5-7 dienų. Kopūstinių musių lervų pažeisti daigai sodinimui netinka (apžiūrint daigus, matyti lervos ir jų apgraužtos šaknys). Balti cigaro pavidalo kopūstinių musių kiaušiniai, kurie dedami prie daigų pamato, yra siuvamosios adatos skylės dydžio. Radus kiaušinių, žemę nuo daigų stiebelių reikia nukasti 20-30 cm atstumu, o daigų pamatą užberti naftalinu, sumaišytu su 10 dalių pjuvenų arba smėlio. Didelę žalą visoms daržovėms ir bulvėms daro dirviniai šliužai, kurie dieną lindi po žemės grumstais, po lapais, o vakare išlenda ir graužia augalus. Tuo metu juos reikia rinkti į kibirus ir naikinti. Gerai veikia augalų dulkinimas vakare šviežiai gesintomis kalkėmis arba superfosfatu. Dulkinti reikia 2 kartus su 1 /2-1h pertrauka.

Moliūginių augalų (agurkų, aguročių, moliūgų) daigus bei pupeles žaloja daiginės muselės. Jos skraido gegužės mėnesį ir deda kiaušinius į ką tik sukastą sklypą su prastai užverstu mėšlu ir augalinėmis atliekomis. Lervos (baltos iki 5 mm ilgio kirmėlaitės) įsiskverbia į išbrinkusias sėklas arba daigus. Pažeistos sėklos žūva, daigai nuvysta. Nuo daiginių muselių apsisaugoti padeda agrotechninės priemonės, skatinančios greitą ir gerą dygimą.

Burokėlių daigams didelę žalą padaro runkelinės spragės – smulkūs, juodi 1,5- 2,3 mm ilgio vabaliukai su bronziniu ir žalsvu atspalviu. Jos pasirodo gegužės I pusėje; iš pradžių minta piktžolėmis, paskui pereina ant burokėlių. Spragės lapuose pragraužia smulkias skylutes, kurių kraštai paruduoja. Sužaloti lapai džiūsta. Nuo spragių burokėlių daigus galima dulkinti tabako dulkių ir gesintų kalkių mišiniu.

Pomidorams, baklažanams ir kitiems bulviniams augalams didelę žalą daro kolorado vabalai (9-12 mm ilgio, geltonai rusvi, ant antsparnių 10 juodų juostelių, lervos oranžinės). Kolorado vabalų lervas ir juos pačius reikia rinkti ir naikinti prisotintame valgomosios druskos tirpale.

Svogūnų kenkėjai – svogūninės musės – ir morkų kenkėjai – morkinės musės – naikinami taip pat, kaip ir kopūstinės musės.

Žirniams kenkia vabalo, vadinamo žirniniu grūdinuku, lervos. Jos gyvena, virsta lėliukėmis ir patenka į dirvą drauge su sėklomis, todėl reikia rūpestingai išrinkti iš sėklos pažeistus grūdus.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here