Gelteklių ypatumai

geltekles saknis
Geltėklės (valgomosios), šakniavaisinės daržovės. Gelteklių šaknys (skonis primena ne visai subrendusių lazdynų riešutus) vartojamos žalios, virtos, keptos, troškintos, marinuotos, džiovintos ir konservuotos. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, kiti šalti ir šilti patiekalai, jomis paskaninami padažai. Džiovintas gelteklių šaknis galima vartoti vietoj riešutų, o iš džiovintų ir paskrudintų - virti kavą. Dažniausiai auginama gelteklių veislė ’Rusų milžinai’. Jų šaknys išauga iki 30- 35 cm ilgio. Gelteklės gerai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, puveningoje, giliai įdirbtoje dirvoje. Nemėgsta rūgščios ir šviežiai kalkintos dirvos. Todėl rūgščioje dirvoje kalkės beriamos priešsėliui. Tinkamiausi priešsė-liai - agurkai, ankštinės daržovės, svogūnai, salotos. Jei dirva nepuveninga, rudenį prieš giliai ariant, į 10 m2 iškratoma 40-50 kg gerai perpuvusio komposto. Šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje gelteklių šaknys užauga deformuotos, šakotos. Šaknys būna šakotos ir sekliai įdirbtoje, supuolusioje dirvoje. Rudenį prieš ariant ar kasant į 10 m2 išberiama 600 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido, o pavasarį, dirvą suakėjus,- 300 g amonio salietros ir dirva supurenama 10 cm gyliu. Po žiemos supuolusi dirva giliai perariama arba perkasama ir paskui akėjama. Gelteklės sėjamos anksti, ievoms sužaliavus, kol dirvoje dar pakankamai drėgmės, nes dygsta lėtai: šiltu oru - pasėtos po 2 savaičių, o šaltu - dar ilgiau. Sėjamos 30- 40 cm atstumais tarp eilių, 1-2 cm gyliu. Į 10 m2 reikia 15-20 g sėklų. Išaugus 2-3 lapams, gelteklės retinamos 5-6 cm atstumais tarp augalų. Išretinus purenami tarpueiliai ir mulčiuojama durpių arba perpuvusio komposto 3-4 cm storio sluoksniu. Kai gelteklių lapai išauga iki 10 cm ilgio, dar tręšiama: į 10 m2 beriama 150 g amonio salietros. Gelteklių šaknys užauga didelės, kai pakanka drėgmės, ypač liepos II pusėje, pradė- jus formuotis šaknims. Jei tuo laiku būna sausra, geltekles reikia gausiai laistyti. Per visą vegetaciją dirva turi būti puri, jeigu nemulčiuota - purenami tarpueiliai ir naikinamos piktžolės. Gelteklių šaknys kasamos vėlai. Jos labai trapios, todėl kasti reikia atsargiai, pažeistos blogai laikosi žiemą. Mažiau šaknys pažeidžiamos, kai išilgai eilutės viename tarpueilyje iškasamas griovelis ir į jį kastuvu verčiamos šaknys iš kitos eilutės pusės. Surinktos šaknys rūšiuojamos, laikymui atrenkant tik sveikas. Lapai nupjaunami, paliekant 1-2 cm ilgio lapkočius. Gelteklės laikomos rūsyje, dėžėse sukištos į smėlį. Jei rūsyje šilta, gelteklės pradeda želti. Jų lapai būna malonaus skonio ir vartojami salotoms. Geltekles galima laikyti ir darže, pridengus eglišakėmis ir 20 cm storio durpių sluoksniu. Dalį gelteklių galima palikti per žiemą darže nenukąstą. Anksti pavasarį, vos pašalui išėjus, šaknys iškasamos ir valgomos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *