Kaip patiems užsiauginti burokėlių?

burokeliu derlius
Burokėliai, balandinių šeimos dvimetė daržovė. Burokėliai turi 9-16% cukrų, 1,8-3% baltymų, iki 0,9% organinių rūgščių, 0,7-1,4% celiuliozės; be to, turi vitaminų, ypač P (37-41 mg%). Kolektyviniuose soduose ir sodybiniuose sklypuose tinka auginti šios burokėlių veislės: ’Bordo 237’ ir ’ Kamuoliai 2’. ’Bordo 237’ - Lietuvoje labiausiai paplitusi veislė. Ji vidutinio ankstyvumo (nuo sėjos iki vartojimo brandos trunka 110 dienų), derlinga. Šakniavaisiai apvalūs, jų minkštimas tamsiai raudonos (bordo) spalvos, gero skonio. Veislė vidutiniškai atspari ligoms. ’Kamuoliai 2’ veislė vidutinio ankstyvumo, derlinga. Šakniavaisiai apvalūs, minkštimas tamsiai raudonas, sultingas, gero skonio. Veislė atspari ligoms, burokėliai gerai laikosi per žiemą. Abi veislės tinka auginti ankstyvam vartojimui vasarą, taip pat laikymui per žiemą ir konservavimui. Dirva. Burokėliai geriausiai auga nerūgščioje (pH 5,7-6,5), lengvo ir vidutinio sunkumo puveningoje priemolio dirvoje. Arti arba kasti geriau apie 30 cm gyliu. Burokėlius netinka sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą. Pasėjus į tokią dirvą, šakniavaisiai išauga šakoti, su daugybe šaknelių, išsikraipę, prastoko skonio. Geriausiai auginti po daržovių, tręštų mėšlu (kopūstų, agurkų, pomidorų), taip pat po bulvių arba žirnių. Mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis geriausiai tręšti iš rudens (į 10 m2 beriama 600 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido). Pavasarį, prieš sėją, beriama amonio salietros (300 g į 10 m2) ir boro trąšų - boro magnio (50 g). Sėja. Numatytus vasarą vartoti burokėlius reikia sėti, kai dirvos temperatūra būna 6-8°C (ievai sužaliavus), o žiemai skirtus - gegužės viduryje. Sėjama į lysves arba lygioje dirvoje 3-4 cm gyliu, eilutėmis (30 cm tarpueiliais) . Tinkamiausias sėklų kiekis - 3 g į 1 m2. Burokėliai sudygsta per 15 dienų. Priežiūra. Sudygę burokėliai lėtai auga. Labai svarbu, kad sudygusio pasėlio pirmą mėnesį nenustelbtų piktžolės, todėl tarpueilius reikia nuolat purenti. Iš kiekvienos burokėlių sėklos (sudėtinio vaisiaus) išdygsta po 2-3 daigus, dėl to pasėlį reikia retinti. Pirmą kartą retinama, išaugus 2-3 lapeliams. Tarp augalų paliekama po 3-5 cm. Retinant išrautus daigus galima persodinti. Išretintus burokėlius patartina papildomai tręšti amonio salietra (10 g į 1 m2). Pasodinti daigai papildomai tręšiami tik prigiję. Vėliau retinama dar 2-3 kartus. Po paskutinio retinimo atstumas tarp augalų eilėje turi būti 10 cm. Per vėlesnį retinimą išrautus daigus jau galima vartoti maistui (pvz., barščiams). Derliaus nuėmimas. Trečdalis burokėlių šakniavaisio esti virš žemės, o lapija vegetacijos pabaigoje būna menka, todėl šakniavaisiai greitai gali apšalti. Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai raunami pirmiausia (rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje). Nurovus tuojau nupjaunami arba nusukami lapai, nuvalomos žemės. Nurauti šakniavaisiai neturi apvysti, kad geriau laikytųsi. Rūsyje burokėlius geriausiai laikyti susluoksniuotus su švariu smėliu arba durpėmis. Kenkėjai. Burokėlių lapų minkštimą iš vidaus graužia runkelinės musės lervos. Runkelinė musė - 6-8 mm ilgio, pelenų spalvos dvisparnis vabzdys. Kiaušinėliai smulkūs, pailgi, balti, sudėti krūvelėmis arba pavieniui apatinėje lapų pusėje. Lervos kirmėliškos, begalvės ir bekojės, gelsvos, iki 9 mm ilgio. Ant pažeistų lapų atsiranda įvairių formų balzganų dėmių. Vėliau dėmių audiniai paruduoja, kartais ištrupa. Žiemoja lėliukės dirvoje. Per metus išsivysto 2 generacijos. Apsaugos priemonės: dirvą iš rudens giliai suarti, augalus papildomai tręšti salietra, naikinti balandinių šeimos piktžoles; mažuose ploteliuose retinant burokėlius arba purenant tarpueilius, sutraiškyti kenkėjo kiaušinėlių krūveles; jeigu burokėlių lapai nevartojami maistui, musių lervas naikinti / pesticidais (insekticidais). Iš čiulpiančiųjų kenkėjų burokėliams dažniausiai kenkia pupinis amaras. Tai gležni, besparniai ir sparnuoti, beveik juodi, su žaliu arba rudu atspalviu, apie 2 mm ilgio vabzdžiai. Jie siurbia lapų sultis ir užteršia augalus lipniomis išmatomis, platina virusines augalų ligas. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, pagelsta. Rudenį amarai ant kitų augalų (krūmų) deda žiemojančius kiaušinius. Per metus išsivysto keletas generacijų. Apsaugos priemonės: daržo pakraščiuose augančius krūmus anksti pavasarį, iki pumpurų brinkimo, purkšti insekticidais; naikinti piktžoles; jeigu burokėlių lapai nevartojami maistui, naikinti amarus insekticidais.  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *