Dirvos dirbimas – tai jos purenimas įvairiais padargais ir įvairiu gilumu. Šio darbo tikslas sumažinti drėgmės garavimą, pagerinti aeracijos sąlygas mikrobiologinei veiklai, sunaikinti piktžoles, įterpti išbertas trąšas. Dirvai dirbti sode naudojami plūgai, lėkštinės ir kitokios akėčios, kultivatoriai, motoblokai. Nevienodai dirva dirbama pomedžių juostose ir tarpueiliuose.
Intensyviuose soduose, kur vaismedžiai tankiau pasodinti, nuo pirmų sodo įveisimo metų geriausia laikyti juodąjį pūdymą pomedžiuose, tarpueiliuose ir auginti sideralinius augalus žaliajai trąšai. Tos žemės juostos, kuriose nutiestos vaismedžių eilės, vadinamos pomedžių juostomis. Jos paliekamos 1,5-2 m pločio, laikomas juodasis pūdymas. Juostos purenamos sekliai ariant, kultivuojant, akėjant, prie pat kamienų piktžolės naikinamos kauptukais. Dirbant bet kuriais padargais, atidžiai tikrinama, kad nebūtų žalojamos šaknys. Purenama 6-8 cm gyliu. Pomedžių juostose galima laikyti juodąjį pūdymą, kuriame piktžolės naikinamos herbicidais. Jaunų obelų ir kriaušių sode rudenį arba pavasarį pomedžių juostos purškiamos simazinu (1,5-3 kg veiklios medžiagos) arba atrazinu (1,5-2 kg/ha) dviskiltėms ir trumpaamžėms piktžolėms naikinti arba simazinu (2 kg/ha) ir NTA (20 kg/ha) arba dalaponu (8-10 kg/ha) varpučiui išaugus iki 10 cm. Slyvų, vyšnių sode 2-3-iais metais po įveisimo rudenį arba pavasarį, varpučiui išaugus iki 10 cm, purškiama simazinu (1,5-2 kg/ha), dalaponu (8 kg/ha). Hektarui tirpalo paruošti reikia apie 1000l vandens.
Pomedžius arba jų juostas labai naudinga mulčiuoti mėšlu, durpėmis, pjuvenomis, susmulkintomis augalų atliekomis arba net juoda plėvele. Organinių medžiagų mulčio sluoksnis gali būti 8-10 cm storio per 10-15 cm nuo kamienų. Mulčiuojama pavasarį, pirmą kartą supurenus pomedžių juostas. Mulčias paliekamas ir žiemai.
