Tai liga, kurios svarbiausi išoriniai požymiai yra šie: ūglių viršūnėse susmulkėta lapai ir susiformuoja skrotelės. Lapų susmulkėjimas ryškiai pastebimas, kai vaismedžiai baigia žydėti ir pradeda augti ūgliai. Susidaro įspūdis, kad pažeistos šakos nustoja augusios ir labai skiriasi nuo normaliai augančiųjų. Pasikeičia lapų forma, iš kurios negalima nustatyti, kokios veislės vaismedis. Vaismedžių lapai pasidaro panašūs į gluosnio lapus. Lapų plotas sudaro tik 5% sveikų lapų ploto. Smulkūs lapai pasidaro storesnį už normalius, trapesni. Skrotelėse susiformuoja iki 25 įvairaus dydžio lapų. Smulkių lapų pašviesėja tarpgysliai (chlorozės požymiai). Skrotelinės ligos priežasčių aiškinimas yra prieštaringas. Vieni tyrinėtojai mano, kad tai virusinė liga, kiti ją laiko nepalankių aplinkos veiksnių pasekme, infekcine liga, funkciniu patologiniu procesu, kuris turi ryšį su sergančių augalų šaknų grybais arba bakterinėmis infekcijomis.
Apsaugai nuo šios ligos padeda toks priemonių kompleksas: sodui vietos parinkimas ir jos paruošimas, veislių parinkimas sodui veisti ir atkurti, sodo agrotechnika, cinko junginių taikymas obelų profilaktikai ir gydymui. Sodui netinka šarminiai dirvožemiai, kurių 100 g yra 60-100 mg judraus fosforo ir kuriuose trūksta cinko. Sodams dirvos turi būti paruošiamos pagal rekomendacijas. Sodinamos tik tokios veislės, kurios šia liga neserga. Soduose turi būti taikoma tinkama agrotechnika, stiprinanti vaismedžius. Sodo tarpueiliuose patartina auginti liucerną, tada vaismedžiai pasidaro atsparesni šiai ligai, ypač trečiaisiais metais po sėjos.
Tačiau efektyviausia obelų profilaktikos ir gydymo priemonė- cinko junginiai. Nustatyta, kad skroteline liga dažniausiai serga obelys ten, kur trūksta cinko. Vaismedžius galima purkšti cinko sulfato 5-6% koncentracijos tirpalu anksti pavasarį prieš skleidžiantis pumpurams, antrą kartą – po žydėjimo, trečią kartą- po 10-20 dienų Jeigu anksti pavasarį vaismedžiai nepurkšti, juos reikia purkšti tris kartus: pirmą kartą po žydėjimo, antrą ir trečią – praėjus 10-12 dienų po pirmojo purškimo.
Vaismedžius galima gydyti cinko sulfato injekcijomis. Cinko sunaudojama labai mažai. Tačiau šis daugiatriūsis darbas gali tikti sodybiniuose ir kolektyviniuose soduose. Galima panaudoti ir kristalinį cinko sulfatą sausai injekcijai į liemenį ir stambias šakas. Tam reikalui liemenyje spirališkai išgręžiamos 3-6 skylės ne arčiau kaip 5 cm viena nuo kitos 20-30 mm gylio ir 8- 12 mm skersmens. Kai kurioms šakoms pakanka po 1-2 skyles. Vienam 10-15 metų amžiaus vaismedžiui reikia 3-6 g cinko sulfato. Jis neturi patekti į kambinį sluoksnį, nes nuo jo kambis žūva.
Skystai injekcijai naudojamas 0,2-0,3% koncentracijos cinko sulfato tirpalas. Po injekcijos skylės sandariai užkamšomos mediniais kamščiais ir žaizdos aptepamos sodo tepalu.
