Žemuogė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, žemuogės (Fragaria) genčiai. Tai žolinis uogakrūmis. Miškuose auga septynių rūšių žemuogės: miškinė, kalvine, lyguminė, rytinė, bucharinė, sachalininė ir braškė. Sodininkystėja dažniausiai auginamos stambiauogės ir remontanimė žemuogės. Visos jos skirtingos kilmės. Stambiauogė žemuogė (Pragariu grandįflora Ehrh.) kilusi iš dviejų rūšių žemuogių: amerikinės- ėiliškos (Fr. chilocnsis Ehrh.) ir virgininės (F r. virginiana Milh). Jos buvo kryžminamos ir atrenkamos. Stambiauogės veislės žemuogės, atvežtos iš Vakarų, mūsų šalyje pradėtos auginti XVIII a. Seniausia Viktorijos veislė. Dabar yra išvesta daug naujų žemuogės veislių: Festivalnaja, Zaria, Purpurovaja, Talisman, Senga Sengana ir kt.
Stambiauogė žemuogė-daugiametis žolinis uogakrūmis su ryškiu šakniastiebiu, kurio viršutinėje dalyje yra rageliai su pašakninių lapų skrotelėmis. Vegetacijos laikotarpiu ant ragelių susiformuoja dviejų tipų ūgliai: pirmieji 1-2 cm ilgio labai trumpais tarpubambliais, besibaigiančiais viršūniniu pumpuru, kuriame rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais formuojasi žiedynų pradai; antrieji pasirodo birželio-liepos mėnesiais ūsų pavidalu su ilgais tarpubambliais. Ūsai-vegetatyvinio dauginimosi organai. Jų bambliuose formuojasi lapų skrotelės, kurios, susilietusios su žeme, šaknijasi suformuodamos savarankiškus augalus, vadinamus daigais. Vienas pradinis augalas per vasarą gali išauginti 20-50 ūsų su 50-150 skrotelių.
Žemuogės šaknų sistema kuokštinė su daugeliu pridėtinių šaknelių, besivystančių šaknyne ir rageliuose. Pagrindinė šaknų sistemos dalis pasiskirsto 10-40 cm dirvos sluoksnyje ir tik pavienės šaknys įsiskverbia į 1 metro gylį. Jos auga visą vegetacijos laikotarpį, bet labiausiai pavasarį ir nuėmus derlių. Šaknys pradeda augti, kai dirvoje yra 5-8°C šilumos. Geriausiai auga 14-30 °C temperatūroje. Viršutiniame dirvos sluoksnyje išsidėsto apie 90% šaknelių. Į šalis šaknys nueina tiek kiek lapai.
Žiedynai formuojasi rugpjūčio-spalio mėnesiais, kai yra šviesos, šilumos ir drėgmės, o diena sutrumpėja iki 12-10 h, naktį temperatūra nukrinta iki 5-8°C šilumos. Papildomi žiedynai gali formuotis anksti pavasarį, kai auginama šiltnamiuose. Žydi gegužės Mėnesį. Dauguma veislių savidulkės. Tokias veisles galima auginti dideliuose plotuose be kitu veislių dulkininkių. Kai kurios veislės – Komsomolka, Obilnaja – turi tik piestelinius žiedus ir joms reikalingos veislės dulkininkės. Tačiau veislės dulkininkės ir savidulkiu veislių derlių gali padidinti 10-20%. Derėjimo laikotarpis trunka 20-30 dienų. Kuo jis ilgesnis, tuo sunkiau nuimti uogas.
Žemuogių uogos rausvos arba raudonos, sveria nuo 5- 10 iki 40-50 g. Uogos pradeda nokti gegužės pabaigoje ir noksta iki liepos pradžios. Remontantinių veislių-Ada, Chauttet, Sacha- linskaja, – dera du kartus – birželio ir rugpjūčio mėnesiais.
Žemuogė nelabai ištverminga žiemai. Gerai žiemoja po sniego danga. Besniegę žiemą -10 °C-temperatūroje žemuogės pašąla, o -13°C temperatūroje – žūva. Kad neiššaltų, turi būti 20 cm sniego sluoksnis. Žiemą kenkia temperatūros svyravimai su atodrėkiais. Peržiemoja pusiau ištvermingos veislės – Festivalnaja, Zark; ir k.t. Nemėgsta drėgmės pertekliaus.
Žemuoges naudinga laistyti. Žemuogės nemėgsta didesnio pavėnio. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose.
