Iš 30 rūšių, aptinkamų Pietryčių Azijos kraštuose, Lietuvoje auga 5, iš jų 2 — sukultūrintos. Aktinidija mėgsta išretintus plotus, kirtavietes, gaisravietes, išvartas. Vešlūs aktinidijos krūmai auga prie uolų, akmeningų sąnašynų pakraščiuose, griovių ir upelių šlaituose. Apskritai išplitusi visur.
Aktinidija-daugiametis sumedėjęs vijoklinis augalas. Jo lankstus, panašus į virvę stiebas spirale vyniojasi apie atramą ar medžius ir aukštus krūmus. Aktinidijos ūgliai vejasi prieš laikrodžio rodyklę ir, dirbtinai užsukus juos priešinga kryptimi, atsisuka. Pasiekęs viršūnę-atramą, stiebas smarkiai šakojasi, išleisdamas plonus ilgus ūglius, kurie vyniojasi aplink visas pasitaikančias šakas ir tankiai apipina atraminio medžio vainiką. Tai dvinamis augalas, bet pasitaiko ir vienanamių sėjinukų. Žiedai smulkus, svyrantys, skleidžia švelnų aromatą, dvejopi: dvilyčiai ir vienalyčiai. Vyriški vijokliai žydi gausiau negu moteriški.
Žiedai ant plonų žiedkočių. Taurelės iš 5 taurėlapių, vainiklapiai 5, balti, išorinėje pusėje balsvai rožiški. Kuokeliniai žiedai maždaug 10 mm skersmens su daugybe laisvų kuokelių ir apatine mezgine. Piestelė su viršutine daugializde mezgine, 10—15 mm skersmens.
Lapai pražanginiai, su 2—7 cm lapkočiais, elipsiški, rečiau— kiaušiniški, su širdišku ar ovališku pagrindu, pailgai smailėjantys, dukart smailiai pjūkliški, 5—13 cm ilgio.
Vaisius — lygi, žalia, su išilginiais tamsiais dryžiais, sultinga, daugiasėklė uogą. Vienoje uogoje yra daugiau kaip 100 smulkių, tamsiai rudų arba gelsvų sėklų. 1000 sėklų sveria 0,8—1,0 g. Sėklų išeiga —2,5—3%. Kilograme vaisių yra apie 600—700 tūkst. sėklų. Sėklos gerai dygsta vienerius metus.
Po erškėčio, aktinidijos vaisiuose yra daugiausia vitamino C (askorbininės rūgšties): nuo 600 iki 1400 mg%, cukrų – nuo 4 iki 10%, organinių rūgščių apie 3%, rauginių, pektininių ir dažančių medžiagų. Vaisiai yra skanūs bei dietiški produktai, taip pat žaliava aukštos kokybės vynams gaminti. Jie valgomi švieži, iš jų verdama uogienė, kompotas, kisielius, spaudžiamos sultys. Apvytinti vaisiai primena razinas. Aktinidijos uogų skonis geresnis negu šiaurės vynuogių.
Aktinidijų veislės
Dailioji aktinidija
Stiebas užauga iki 25 m aukščio ir 10 cm skersmens. Senų ūglių žievė lupasi ilgomis juostomis. Ūgliai šakojasi 4-5 m aukštyje medžio vainike. Lapai ryškiai žali, stambūs, šiek tiek blizgantys. Žiedai balti, žalsvo atspalvio, susitelkę pusiau skėtiniame žiedyne. Vaisius – daugiasėklė, įvairios formos, bet dažniausiai rutuliška ar ovališka uoga. Vidutiniškai viena uoga sveria 5 g, 27 mm ilgio, 22 mm pločio. Uogos prinoksta rugsėjo mėnesį. Jų sultingą saldžiarūgštį minkštimą su smulkiomis sėklomis dengia plona odelė. Mėgėjų soduose nuo vieno krūmo surenkama po 5-10 kg uogų.
Margalapė aktinidija
Vijokliai natūraliomis sąlygomis užauga iki 15 m aukščio. Stiebai rudi, žievė lupasi, bet nepleišėja ilgomis juostomis kaip dailiosios aktinidijos. Jauni ūgliai rausvai rudi su lenticelėmis. Stiebas iki 4 cm skersmens. Margalapės aktinidijos krūmai silpnesni negu dailiosios. Natūraliomis sąlygomis pradeda šakotis 1,5-2 m aukštyje. Lapai šiek tiek mažesni ir švelnesni negu dailiosios aktinidijos, matiniai, mažai raukšlėti, vos pastebimo raudonai bronzinio atspalvio. Birželio mėnesį pavėsyje esantys lapai, ypač vyriškų augalų, pasidaro margi, dalis jų įgyja purpurinį atspalvį, žaliąją lapo dalį skiria ryški balta juosta. Lapas tuomet pasidaro trispalvis. Žiedai balti arba rožiniai, kuokeliniai sukrauti po 3, piesteliniai – po 1, stambesni. Vaisius – daugiasėklė, ovališkai pailga uoga. Uogos du kartus smulkesnės negu dailiosios aktinidijos; uoga vidutiniškai sveria 2,5 g, 18 mm ilgio, 10 mm pločio. Uogos smaragdiškai žalios, kartais per odelę matyti išilginės šviesios pertvaros, dalijančios vaisių į lizdus. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Daugumos aktinidijos formų prinokusios uogos nubyra. Prisirpusios uogos labai malonaus skonio: plona odelė, sultingas, burnoje tirpstantis minkštimas. Sėklos labai smulkios, kaip žemuogių, burnoje nesijaučia. Uogų aromatas ir saldžiarūgštis skonis primena ananasą. Derlius- 2-3 kg, gerai prižiūrimų augalų -iki 10 kg.
Aktinidijų sodinimas
Šių dviejų rūšių aktinidijos daug kur auginamos mėgėjų soduose. Aktinidijai visuomet galima surasti vietą po medžiais bet kuriame, netgi tankiame sode. Vijokliams galima leisti vyniotis aplink obelis ir kriaušes. Gerai prižiūrimiems vaismedžiams aktinidijos nekenkia.
Aktinidijai reikia orui ir vandeniui laidžių, bet ir pakankamai drėgnų dirvožemių. Tinka lengvi arba vidutiniškai lengvi, laidūs priemoliai su derlingu struktūriniu viršutiniu sluoksniu. Pirmais dvejais metais jauno augalo šaknys minta tik viršutinio dirvos sluoksnio humusinėmis medžiagomis.
Aktinidija dauginama vegetatyviškai ir sėklomis. Sėklos sėjamos anksti rudenį į gerai patręštą purią dirvą 0,5 cm gyliu. Daigai labai smulkūs ir gležni, skilčialapiai ovališki, panašūs į piktžolių, todėl pirmą kartą ravėti reikia labai atidžiai. Optimaliai drėkinamame polietileniniame šiltnamyje sėklos stratifikuojasi ir sekančių metų vasarą vešliai sudygsta. Sunkioje ir užliejamoje dirvoje daigai žūva, o jei nepakanka šviesos, ištįsta ir išgula. Dirbtinė Stratifikaciją labai sudėtinga ir dažnai nepavyksta.
Sėjinukai toje pačioje vietoje turi būti auginami ne mažiau kaip 2 metus.
Mokslininkų nuomone, jauniems aktinidijos augalams labai svarbu sudaryti pavėsį pirmaisiais 2-3 metais. Atviroje vietoje pasodinti augalai labai nukenčia dėl kaitros, o kartais net žūva. Todėl juos reikia sodinti ir auginti medžių paunksnėje, palei sieną ar tvorą, po įtempta marle ar maišiniu audeklu taip, kad vidudienį augalai būtų. pavėsyje, o iš ryto ir vakare – ne.
Į nuolatinę vietą aktinidija paprastai sodinama trečiųjų metų anksti pavasarį: tokio amžiaus ji lengviau pakenčia persodinimą. Persodinamą augalą reikia iškasti su žemėmis, ūglį laikinai šiek tiek užpavėsinti, žiemai mulčiuoti 10-12 cm sausų spyglių arba durpių sluoksniu, nes šaknys yra 7-10 cm gylyje.
Auginant aktinidiją, reikia špalerių. Daugelis sodininkų naudoja virvinius špalerius, kuriuos rudenį kartu su aktinidijos vijokliais nuleidžia ant žemės, o pavasarį pakelia į ankstesnę vietą.
Atrinktos aktinidijos formos ar veislės dauginamos vegetatyviškai, sumedėjusiais arba žaliais auginiais, taip pat šaknų atžalomis, kad paskesnėse kartose būtų išsaugotos ūkiniu požiūriu vertingos savybės. Apdorojus žalius auginius sintetiniais augimo stimuliatoriais, jie gerai įsišaknija dirbtinio rūko sąlygomis.
Aktinidijų priežiūra
Daugiausia augalų prigyja, kai dauginama žaliaisiais auginiais. Dauginant šiuo būdu, galima gana greit supainioti panašią apatinę dalį su viršutine, nes pumpurų nematyti, todėl dažnai jie palaikomi lapkočio prisegimo vieta. Dėl šios priežasties aktinidijos auginiai dažnai sodinami atvirkščiai: apatine dalimi į viršų. Be to, lapkočiai ir lapai taip pat klaidina, nes augdami jie pasisuka viršutine puse į apačią. Viršutiniai lapai paliekami, o apatinius reikia pašalinti.
Įsišakniję auginiai pavasarį kartais žūva nuo iškilnojimo ar išmirkimo, bet dažniausiai dėl pernelyg kaitrios saulės, kai išilgai auginių supleišėja žievė. Todėl sėjinukams ir sodinukams pirmuosius 2-3 metus reikalinga puri, drėgna, derlinga, su geru drenažu ir užpavėsinta dirva. Aktinidijos sodinukus reikia dažnai laistyti. Be to, jie geriau auga, kai kasmet papildomai tręšiami ir mulčiuojami.
Pasodinus sodinukus į nuolatinę vietą, labai svarbu tinkamai suformuoti krūmą. Iš dviejų pirmųjų ūglių formuojamas dvipetis gulsčiasis kordonas. Kiti ūgliai nupjaunami. Sekančiais metais iš gulsčių ūglių išauga vaisiniai ūgliai, kurie parišami vertikaliai. Aktinidiją formuoti ir genėti patartina vėlyvą rudenį, nes pavasarį nuteka daug sulčių ir augalas nusilpsta.
Vėliau dirvos paviršių reikia pastoviai mulčiuoti. Žvarbią žiemą aktinidiją gali iššalti. Ji dera ne kiekvienais metais. Labai dažnai aktinidijos žiedai ir lapai nušąla per pavasario šalnas, gegužės mėnesį. Lapai paprastai atauga iš miegančių pumpurų, bet vaisių tais metais neveda.
Aktinidijos nepuola ligos ir kenkėjai. Vijoklius prie paties pagrindo kartais nugraužia katės. Aktinidijos vijokliuose yra tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų. Todėl nuo kačių aktinidija aptveriama dideliu metaliniu tinklu, kuris įkasamas į žemę iki 5 cm gylio.
Sveiki,Kodel aktinidijos jau treti metai nezydi?