Svogūninė musė
Svogūninė musė – vienas iš žalingiausių svogūnų kenkėjų. Jos pradeda skraidyti jau anksti pavasarį alyvoms žydint. Patelės ant dirvos šalia sodinuko padeda kiaušinius. Jei dirva drėgna, a oras vėsus, tai musės kiaušinius gali padėti netgi prie svogūnų kaklelių. Išsiritusios iš kiaušinių lervos įsigraužia į ropelių vidų. Lervos kirmėliškos išvaizdos, iki 10 mm ilgio, baltos, be galvos ir kojų. Pažeisti augalai skursta, laiškai pradeda džiūti, o ropelės pūti. Svogūninės musės lervos daugiau pažeidžia saldžiųjų veislių svogūnus.
Apsaugos priemonės
Prieš sėją svogūnų ropeles ar sėjinukus 20 min. pamirkyti 0,2% rogoro arba chlorofoso tirpale. Musėms skraidant, svogūnų pasėlį purkšti 0,3% chlorofosu arba 0,1% metafosu. Reikia žinoti, kad šiais chemikalais purkštų svogūnų laiškai maistui netinka, geriau palieti 0,3% chlorofosu arba karštu medžio pelenų šarmu ( 1 kg pelenų 10 litrų vandens). Dar naudojamas kaštonų nuoviras – 40 kaštonų vaisių išvirti 10 litrų vandens. Vienam augalui skirti apie stiklinę vieno iš minėtų skiedinių.
Svogūninė žiedmusė
Svogūninė žiedmusė – pažeidžia svogūnus panašiai, kaip ir svogūninė musė. Tik skraidyti ji pradeda kiek vėliau – žydint erškėtrožėms. Jos lervos žiemoja dirvoje arba pažeistose ropelėse sandėliuose.
Apsaugos priemonės
Jos tokios pat, kaip ir nuo svogūninės musės.
Tabokinis tripsas
Tai apie 1 mm ilgio vabzdys, kūnas verpsto formos, gelsvas. Turi dvi poras siaurų plaukuotais pakraščiais sparnų. Kiaušinius patelės deda į sultingus svogūnų audinius ir iš jų išsirita panašios Į suaugusias, tiktai besparnės lervos. Jos kenkia taip pat, kaip ir suaugusios. Šis kenkėjas dažniausiai veisiasi sandėliuose ir šiltadaržiuose. Sandėliuose tripsai gyvena po ropelių sausais lukštais ir visą žiemą čiulpia sultis, Iščiulptos ropelės susitraukia, jų lukštai atšoka. Žiemoti tripsai gali po augalų liekanomis, kartu su svogūnais sandėliuose arba netgi viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Apsaugos priemonės
Pastebėjus, kad yra šių kenkėjų pažeistų ropelių ar sėjinukų, visų pirma reikia juos perrinkti ir pažeistas išmesti. Vėliau prieš sėją sėjinukus pakaitinti 8-24 val. +40-45°C temperatūroje. Sandėlius dezinfekuoti. Laikymui skirtas ropeles gerai išdžiovinti, apvelti kreidos milteliais arba naftalinu (2 kg – 100kg).
Svogūninė kandis
Tai dažnas kenkėjas – drugys. Jų sparnai rusvai pilki, išmarginti baltomis dėmelėmis. Jie deda kiaušinius ant apatinės laiškų pusės. Išsiritę vikšrai žalsvi arba geltoni, 8-10 mm ilgio. Vikšrai išgraužta laiško apačią ir viduje ėda išilgines juostas. Pažeisti laiškai gelsta ir džiūna. Žiemoja lėliukės augalų liekanose arba dirvoje.
Apsaugos priemonės
Pastebėjus pažeistus svogūnų laiškus, nupurkšti 0,3% chlorofosu. Reikia laikytis sėjomainos.
Sprakšiai
Tai juodi vabalai, ištęstu kūnu, plokšti, trumpomis kojomis. Jų lervos volelio formos, kietos, 18-23 mm ilgio, geltonos ar rudos, su 3 poromis trumpų kojų. Gyvena jos dirvoje, vystosi 3-4 metus. Jos mėgsta apgraužti svogūnų ropeles.
Apsaugos priemonės
Laikytis sėjomainos, neauginti svogūnų po daugiamečių žolių.
Grambuoliai
Jų lervos gyvena žemėje ir graužia svogūnų ropeles. Lervos storos, baltos, nejudrios, didele ruda galva, kojos ilgos. Kūnas minkštas, mėsingas, pasagos formos.
Apsaugos priemonės
Jos tokios pat, kaip ir nuo sprakšių.
Svogūninė stieblnė nematodą
Svogūninė stieblnė nematodąTai balkšvos siūliškos 1-1,5 mm ilgio kirmėlaitės. Suaugusios nematodos ir į jas panašios lervos gyvena augalų audiniuose ir minta jų sultimis. Nematodos pažeidžia augalų daigus, laiškus ir ropeles. Pažeisti laiškai deformuojasi, išsipučia, iškrypsta. Pažeistų ropelių paviršiuje atsiranda baltų dėmių, kartais išoriniai ropelės lakštai ir dugnas supleišėja, vidiniai sultingieji lakštai išlenda į paviršių. Svogūninė nematodą žaloja svogūnus ir sandėliuose. Sausuose sandėliuose pažeistos ropelės sudžiūna, o drėgnuose – išsipučia, atrodo lyg išmirkusios, paviršius sutrūkinėja. Žiemoja nematodos ropelėse ir augalų liekanose.
Apsaugos priemonės
Laikytis sėjomainos, dezinfekuoti sandėlius, gerai išdžiovinti svogūnus.
