Lapai – ne tik puošmena. Pažvelgęs į juos išmanantis žmogus išsyk pasakys, kiek šviesos reikia vienam ar kitam augalui.
Mėsingi arba į spyglius pavirtę lapai: mėgsta ryškią šviesą ir saulės atokaitą, Pavyzdžiui: eševerija, šilokas, raudonžiedė kalankė, kaktusai, karpažolės, hipocirta, sansevjera.
Tarytum plona vaško plėvele aptraukti lapai mėgsta, kad būtų daug šviesos, bet be saulės. Pavyzdžiui: Tikas, iksora, kavamedis, kamelija, stefanotis, vaškuolė.
Maži, plonyčiai lapai: daug saulės. Pavyzdžiui: asparagas, raudonžiedė karpažolė, mirta.
Dideli, dažniausiai minkšti lapai: be saulės, šviesoje arba pusiau šešėlyje. Pavyzdžiui: monstera, antinis, gloksinija, fiiodendras, aspidistra, aralija, spannanija.
Baltai arba gelsvai dryžuoti žali lapai: tiesioginių saulės spindulių nepakenčia, bet šviesą mėgsta labiau nei žalialapės rūšys. Pavyzdžiui: gebenė ,skindapas, chlorofitas, Tolmiea, siiigouis, pandanas, ožekšnis, trades-kantė. Išimtis: difenbachija ir aglaonema labiau mėgsta pusiau šešėlį.
Margi lapai: mėgsta neryškią šviesą ir pusiau šešėlį, nepakenčia tiesioginės saulės. Pavyzdžiui: karališkoji ir kitos lapinės begonijos, kalatėja (Calathea), Ctenanthe, dracena, Hypoestes, krotonas, maranta, neoregelija, nidularijus, pipiras, Stromanthe, kriptantas. Išimtis: margėms bei irezinė mėgsta tiesioginę saulę.
Plunksniški lapai: nepakenčia tiesioginės saulės, mėgsta švelnią šviesą ir pusiau Šešėlį. Pavyzdžiui: paparčiai, Polyscias, palmės.
Pilkšvai žali lapai: mėgsta daug šviesos. Pavyzdžiui: Grcvillea robusta, ceropegija, tilandsija.
Skrotelėmis augantys minkšti lapai: mėgsta pusiau šešėlį. Pavyzdžiui: streptokarpas, raktažolė, sanpaulija
