Agurkų ligos ir kenkėjai

0
2294
Agurkų ligos ir kenkėjai

Agurkų ligos

Netikroji miltligė

Pastaruoju metu ypač paplitusi pavojinga agurkų liga – netikroji miltligė. Liga gali atsirasti bet kuriuo agurkų augimo metu, bet dažniau­siai – rugpjūčio pradžioje. Dirvožemyje infekcija išsilaiko 6-7 metus.

Ligos požymiai: ant lapų atsiranda daug riebių žalių dėmių, kurios per 8-10 dienų padidėja. Lapai paruduoja, lyg augalas būtų apdegęs, ir per 2-3 dienas nudžiūsta. Sodininkai dažnai mano, kad tai rūgštaus lietaus pasekmės.

Tačiau ligos priežastis visiškai kita: esant dideliems temperatūros svyravimams – naktį 10-14°C, dieną – 25°C, laistant šaltu vandeniu arba lyjant šiltam lietui, ligos sukėlėjas labai greitai plinta. Jam plisti padeda ir ant plėvelės susidaręs kondensatas, nuo kurio augalai būna visą laiką drėgni. Jeigu naktį temperatūra šiltnamyje yra tik 10-12°C, galima laukti ligos protrūkio.

Apsaugos priemonės

Pastebėjus pirmus ligos požymius, 6-7 die­noms reikia nutraukti laistymą ir tręšimą. Kai sumažėja drėgmės kie­kis, augalai purškiami 25°C temperatūros polikarbacino arba vario oksichlorido tirpalu. Po purškimo reikia išvėdinti šiltnamį, bet tempe­ratūra naktį turi būti 18-20°C. Nakčiai augalus reikia uždengti.

Efektyvi priemonė šiai ligai įveikti – rizoplanas. 10-čiai l vandens reikia 2 šaukštų šio preparato; juo purškiami daigai, ir augalai derėji­mo pradžioje. Augalus galima purkšti išrūgomis (10 l vandens ir 3 l išrūgų, dar įpilamas 1 šaukštas vario sulfato). Jeigu augalai žūva, po derliaus nuėmimo lysvę būtina palaistyti va­rio sulfato tirpalu (10 l vandens ir 3 šaukštai vario sulfato).

Augalai gausiai purškiami, po paros nuimami nuo lysvės ir sudeginami.

Miltligė

Taip pat labai paplitusi liga, bet lengviau įveikiama. Ligos požymiai: ant lapų atsiranda baltos apnašos, lapai tampa balti, lyg būtų apibarstyti miltais, po to jie nudžiūsta ir augalai žūva.

Kasmet agurkus auginant toje pačioje vietoje, lysvėje susikaupia šios ligos sukėlėjų. Ji greitai plinta laistant šaltu vandeniu ir esant že­mai temperatūrai. Agurkai ja gali užsikrėsti nuo gėlių ir nuo piktžolių.

Apsaugos priemonės

Vos pasirodžius pirmiesiems miltligės požy­miams, augalai purškiami skiediniu: 10 l 25 °C temperatūros vandens, 1 l srutų, 1 šaukštas karbamido. Skiedinys gerai išmaišomas, iškošiamas, juo purškiami augalai ankstyvą rytą arba vakare, esant šiltam orui. 36 Lapus reikia purkšti purkštuvu iš abiejų pusių. Taip pat galima apdul­kinti susmulkintos sieros milteliais. Siera supilama į 3-ų sluoksnių mar­linį maišelį ir augalai apdulkinami saulėtą dieną, esant 23-28°C tem­peratūrai. Po purškimo šiltnamio durys ir langeliai uždaromi, o lauke lysvė uždengiama plėvele 2 valandoms. Augalus galima purkšti kalio permanganato tirpalu – 10 l vandens ir 1,5 g permanganato. Geriausiai tinka sulfamido pastos tirpalas (10-čiai l vandens 2 šaukštai pastos), purkšti kaip kalio permanganato tirpalu – 2 kartus kas 6-7 dienas.

Galima purkšti ir žolių ištrauka. Reikia 2 kg dilgėlių, šalpusnių, ožrožių, žliūgių, gysločių, ugniažolių, kiaulpienių. Visos žolės supjaus­tomos, sumaišomos, užpilamos trupučiu karšto vandens, sutrinamos, gerai išmaišomos ir sudedamos į kibirą, įpilama tiek vandens, kad būtų pilnas kibiras. Po 1-2 dienų skystis iškošiamas, įpilamas 1 šaukštas skysto muilo ir 1 šaukštas karbamido. Jeigu nėra karbamido, galima įberti 1 g kalio permanganato. Purškiama 2 kartus; antrą kartą – po 6-7 dienų.

Lengviausiai miltligę įveikia purškiamas topazas. 1 ampulė topazo supilama į 8 l kambario temperatūros vandens, išmaišoma ir supilama į purkštuvą su tankiu sieteliu. Purškiama pasirodžius pirmiems ligos požymiams arba profilaktiškai.

Augalai purškiami du kartus: pirmą kartą – kai išauga 8-10 tikrųjų lapų, antrą – augalams pradėjus žydėti, praėjus maždaug 10-12 dienų po pirmo purškimo. Augalai purškiami ramų rytą, kai nėra vėjo. Topazas naudojamas ir lauke, ir šiltnamiuose augantiems augalams purkšti.

Šaknų puvinys

Šaknų puvinys plinta dirvožemyje, kur jau buvo auginami agur­kai, taip pat augalus laistant šaltu vandeniu ir labai atvėsus dirvai. Puvinys dažnai atsiranda per giliai pasodinus daigus arba juos papild­mai apkaupiant.

Ligos požymiai: prieš derėjimą arba derėjimo metu agurkų lapai pradeda vysti. Ypač tai pastebima po ilgai trunkančio apsiniaukusio oro. Atkasus žemę nuo augalų, galima pamatyti, kad stiebas prie šaknų pageltęs ir suskilęs.

Apsaugos priemonės

Sodinant daigus į duobutę įstatomas puveninis puodelis, o augalo nereikia apiberti žemėmis. Vasarą augalų kaupti nereikia. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, žemė nuo augalų šak­nų nužeriama iki šaknų ir paruošiamas „gydomasis“ tirpalas: į 0,5 l vandens pilamas 1 šaukštas vario sulfato arba vario oksichlorido, 3 šaukštai kreidos arba gesintų kalkių, galima pelenų, gerai išmaišoma. Teptuku šiuo tirpalu sudrėkinama stiebo dalis – nuo šaknų iki 12 cm stiebo aukščio.

Puvinio pažeistas vietas galima apibarstyti grūstomis medžio an­glimis, pelenais, kreida, palikti, kad išdžiūtų. Laistykite tik dirvožemį ir stebėkite, kad dirvožemis neuždengtų pažeistos stiebo dalies. Laistyti agurkus reikia 24-25°C temperatūros vandeniu rytą iki 11 val. Žuvę augalai iškasami kartu su dirvožemiu ir sudeginami, o į duobutę įpila­ ma po 1-2 l vario sulfato tirpalo (10 l vandens ir 2 šaukštai vario sulfato).

Agurkų rudoji dėmėtligė

Liga plinta laistant šaltu vandeniu, kai laistoma ne tik žemė, bet vanduo pilamas ir ant augalų lapų, esant že­mai – 11-13°C – temperatūrai ir pučiant skersvėjui. Ligos sukėlėjai išlieka blogai dezinfekuotame dirvožemyje ir per 6-8 dienas gali sunai­kinti ir vaisius, ir augalą.

Apsaugos priemonės

Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams 5-6 dienas augalai nelaistomi. Šiltomis dienomis šiltnamis vėdinamas – atidaromos durys, orlaidės, nuo lysvės nuimama plėvelė. Vėsiomis die­nomis stengtis pakelti temperatūrą iki 20-25°C, o naktį – iki 18-20°C.

Vaisiai ir augalai apipurškiami 1% b o r d o skysčiu, polikarbacino tirpalu arba vario oksichloridu: 10 l vandens, 1 šaukštas polikarbicino arba vario oksichlorido ir 1 stiklinė pieno (kad tirpalas geriau priliptų prie augalų). Augalai purškiami tik purkštuvu šiltos dienos ryte. Purkš­ti reikia 2 kartus – antrą kartą po 5-6 dienų. Po purškimo vienoje šiltnamio pusėje atidaromos orlaidės, kad augalai apdžiūtų.

Kekerinis puvinys

Ant agurkų stiebų atsiranda slidžios pilkos dė­mės, ypač lapų pažastyse. Liga plinta esant vėsioms naktims, laistant šaltu vandeniu, esant labai tankiems lapams ir blogam vėdinimui.

Kai augalai labai sutankėja, atsiranda daug vyriškųjų žiedų. Kiekvie­no lapo pažastyje jų būna 10-15, po kelių dienų jie nuvysta ir supūsta, pažeisdami sveikus stiebus.

Norit išvengti kekerinio puvinio, reikia prižiūrėti, kad augalai ne- sutankėtų. Jeigu yra tuščių žiedų, jie po žydėjimo nuskinami, pažeistos vietos pabarstomos pelenais arba sutrintomis medžio anglimis. Šiltna­mis išvėdinamas ir kurį laiką augalai nelaistomi. Laistyti ir tręšti reikia tik dirvožemį, bet ne augalus. Ligą įveikti galima tokiu mišiniu: 1 šaukš­telis vario sulfato ir 1 stiklinė pelenų gerai sumaišomi, juo pabarsto­ mos pažeistos augalo vietos. Jeigu liga plinta ir toliau, pažeisti ūgliai nupjaunami ir sudeginami.

Agurkų kenkėjai

Šiltnaminis baltasparnis

Pažeidžia agurkus ir pomidorus, iš lapų išsiurbia sultis, be to, ant lipnių cukringų jo išskyrų pradeda augti suo­džių grybai, lapai pajuoduoja ir nudžiūsta.

Apsaugos priemonės

Šiltnamio orlaidės ir durys aptraukiami vie­nu marlės sluoksniu, įrengiamos lipnios vabzdžių gaudyklės. Imamas faneros gabaliukas, nudažomas geltonais arba baltais dažais, kurie privilioja vabzdžius, ištepamas vazelinu, kanifolija su medumi arba ricinos aliejumi – vabzdžiai prilimpa prie faneros. Po to fanera nuplau­nama ir vėl ištepama.

Augalus galima purkšti švariu vandeniu, ypač apatinę lapo pusę, nes ten baltasparnių ypač daug susikaupia. Po purškimo viršutinis – 1-2 cm – dirvožemio sluoksnis supurenamas arba apibarstomas 1-2 cm durpių, pjuvenų, smėlio arba perpuvusio mėšlo sluoksniu. Patartina šiltnamio kampuose pasodinti po tabako daigą. Tabako kvapas vilioja baltasparnius, jų daug susikaupia ant augalo, tada galima tabaką purkšti karbofosu – 10 l vandens imami 2 šaukšteliai karbofoso.

Arbūziniai amarai

Pažeidžia ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas ir apatines lapų dalis. Lapai susiraukšlėja ir susisuka. Amarai pasirodo antroje vasaros pusėje. Iš pradžių jie būna gelsvi, paskui – tamsiai žali. Amarai labai greitai vystosi – per keletą dienų aptraukia visą apatinę lapų dalį, užuomazgas ir žiedus.

Apsaugos priemonės

Reikia išnaikinti piktžoles, nes amarai paten­ka ant augalų tik nuo piktžolių. Pasirodžius amarams, augalus reikia purkšti šviežių raudonųjų aitriųjų pipirų skiediniu – 10-čiai 160°C van­dens imama 30 g supjaustytų ankštpipirių, 200 g tabako dulkių, parą palaikoma, gerai išmaišoma ir iškošiama. Į iškoštą tirpalą įpilamas 1-2 šaukštas skysto muilo ir 2-3 šaukštai pelenų. 1 m plotui reikia 1-2 l tirpalo. Antrą kartą purškiama praėjus 6-7 dienoms po pirmo purškimo.

Taip pat galima purkšti pelenų ir muilo skiediniu. Imama 10 l van­dens, 1 šaukštas skysto muilo, 1 stiklinė pelenų, palaikoma parą, tirpa­las iškošiamas ir purškiami augalai. Kitas tirpalas: 10-čiai l 30°C temperatūros vandens reikia 2 šaukštų karbofoso; šiuo tirpalu purškiamas šiltnamio oras, stogas, takeliai, žemė ir šiek tiek augalai. Purškiama vakare po 16 vai. giedros metu. Šiltnamio orlaidės ir durys uždaromos. Amarai krinta ant apipurkštos žemės ir žūva. Jeigu norite purkšti ir augalus, imamas tik 1 šaukštas karbofoso. Apatinė lapų dalis apipurš­kiama daugiau nei visas augalas. Praėjus 1 val. po purškimo, supurenamas 1-2 cm žemės sluoksnis, stengiantis nepažeisti augalų šaknų.

Labai efektyviai amarus naikina inteviras. 10-čiai l vandens reikia 2-ų tablečių šio preparato. Juo purškiami augalai, nepurškiama žemė.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Įrašas dar neįvertintas.

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia