Agurkai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

0
571
Agurkai - sodinimas, auginimas ir priežiūra

Agurkų veislės ir hibridai skirstomi į lauko ir šiltadaržių.

Dirva

Agurkams parenkama nuo vyraujančių šaltų vėjų krūmais, medžiais, pastatais ir pan. apsaugota, gerai saulės apšviesta vieta. Sudarius aukščiau minėtas sąlygas, agurkų auginimo vietoje temperatūrą „galima pakelti 2—3C. Reikia atminti, kad minimali agurkų sėklų dygimo temperatūra—12C, o minimali lapų bei vaisių augimo—15C. Geriausia agurkų auginimui vieta—su nedideliu nuolydžiu į pietus.

Skirtingai nuo kitų agurkinių šeimos atstovų agurkai yra labai reiklūs oro bei dirvos drėgmei. Mat jų lapų paviršius yra didelis ir išgarina daug vandens, o pagrindinė šaknų sistema yra dirvos paviršiuje (5—25 cm gylyje), kurios paprastai greitai išdžiūsta. Agurkai gerai dera sukultūrintose, daug humuso turinčiose puriose dirvose. Be to, jie labai jautrūs dirvos rūgštumui (pH ne mažesnis kaip 6,5).

Netinka agurkams įdubos, nes ten susirenka šalto oro masės. Kai nėra natūralių užuovėjų, naudojami kulisai. Geriausiai tinka greitai augantys aukštaūgiai augalai—pupos, saulėgrąžos ‘ir kt. Kulisiniai augalai sėjami skersai vyraujančių vėjų krypties kiek galima anksčiau ir tankiau, kad, sudygus agurkams arba sodinant juos daigais, kulisų aukštis būtų apie 25-30 cm.

Sėja

Agurkai sėjami arba sodinami praėjus šalnoms. Mūsų respublikos sąlygomis sausomis sėklomis pasėti agurkai sudygsta per 5—7 dienas. Patikimiausias sėjos laikas— praėjus šalnoms. Sėjos metu naktį oro temperatūra neturi nukristi žemiau kaip 10C šilumos.

Lysvėse agurkai sėjami vagutėse dvieilėmis juostomis: atstumas tarp eilių—20-—25 cm. o eilėje tarp sėklų—1,5—2 cm. Sėklos užžeriamos 3—4 cm storio žemių sluoksniu. Lygiame dirvos paviršiuje agurkus galima sėti eilėmis: ankstyvąsias veisles—60—70 cm, vidutinio ankstyvumo—80—90 cm atstumu viena nuo kitos.

Norint turėti ilgesnį laiką agurkų, rekomenduojama vienu metu pasėti įvairių veislių. Pavyzdžiui, ankstyva veislė ‘Altaiskij ranij’ sėjama su ‘VIR 505’, ‘Trakų pagerintaisiais’, ‘Niežinskij mestnyj’ ir kt. Skirtingas veisles reikia sėti atskirose eilėse.

Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui, augalai retinami. Ankstyvųjų veislių augalai paliekami kas 5—6 cm, vėlyvųjų —8—10 cm. Retinant augalus ne išrauti, bet nugnybti, kad nebūtų pažeistos greta augančio augalo šaknys. lšretintus agurkus rekomenduotina truputį apkaupti.

Sodinimas

Norint gauti ankstyvesnį ir gausų derlių, agurkus patartina auginti daigais, tik persodinant labai svarbu nesužaloti šaknų sistemos. Tinkamiausi sodinti 1—2 tikruosius lapus turintys daigai. Daigams auginti tinka įvairūs puodeliai (moliniai. plonasieniai durpiniai, plastmasiniai, durpių-žemių kubeliai ir kt.). lnpektuose, polietileniniuose šiltnamiuose (šildomuose) arba kambaryje daigai išauga per 15—20 d. Neturint šiltnamių ar inspektų, agurkus galima sudaiginti dėžutėse su durpėmis arba žemėmis
ir skilčialapių fazės pasodinti tiesiai į dirvą.

Likus 3—5 d. iki sodinimo, daigus reikia pamažu pratinti prie žemesnės temperatūros ir drėgmės (ypač auginamus inspektuose ir šiltnamiuose). Geriausia juos sodinti apsiniaukusią dieną arba vakare tik į gerai palietą dirvą 10 cm atstumu augalas nuo augalo.

Priežiūra

Sudygusius arba tik pasodintus daigus reikia apsaugoti nuo šalnų. Neblogai tinka polietileninės plėvelės laikinos priedangos. iš dalies nuo nedidelio atšalimo gelbsti augalų laistymas bei dūminimas.

Agurkų pasėlis turi būti nepiktžolėtas, dirva visą laiką puri. Kad nesusidarytų dirvos pluta (po lietaus ar palaisčius), patartina agurkus mulčiuoti 2—3 cm storio durpių ar puvenų sluoksniu. Laistyti reikia reguliariai. Jaunus augalus patartina lieti saikingai, o derančius — gausiai. Laistoma, kol 12—15 cm gylyje dirva sudrėksta.

Geras agurkų derlius užauga tik gausiai organinėmis trąšomis patręštoje dirvoje, nes ji pasidaro tinkamos struktūros, imli drėgmei ir šilta. lrstančios organinės trąšos taip pat teikia papildomą anglies dioksidą. Sviežią mėšlą patartina į dirvą įterpti rudenį. Sklypuose, kur dirva. sunki (priemoliai ir moliai), šviežias mėšlas (60—90 kg/10 m2) įterpiamas anksti pavasarį, likus pusei mėnesio arba mėnesiui iki sėjos. Įterpimo gylis priklauso nuo dirvos sunkumo: lengvose (priesmėlis) įterpiama 15—20 cm, sunkiose— 10—15 cm. Vietoj organinių trąšų galima naudoti kompostą.

Pagrindiniam tręšimui naudojamos ir mineralinės trąšos (400 g amonio salietros, 500 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido į 10 m2). Papildomai mineralinėmis trąšomis (į 10 l vandens 30 g amonio salietros, 40 g superfosfato ir 20 g kalio sulfato) tręšiama, jei prieš sėją jomis buvo tręšta nepakankamai. Laistant mineralinių trąšų tirpalu rekomenduojama pridėti mikrotrąšų— 1 g boro rūgšties ir 1 g kalio permanganato į 10 l vandens. Pasodintiems agurkams tirpalo norma—10 l į 2m2, derantiems— 10 l
į 1 m2.

Agurkų auginimas šiltadaržiuose

Šiltadaržiams (inspektams ir polietileniniams šiltnamiams) geriausiai tinka velėninė, pūdinio ir durpių mišinio žemė. Pastaruoju metu vis plačiau naudojamos polietileniniams šiltnamiams aukštapelkių durpės. Toks gruntas gali būti naudojamas 3—4 metus ir ilgiau. 1 m2 šiltnamio reikia 70—75 kg durpių. Prieš paskleidžiant durpės kalkinamos (pH iki 6,5), maišomos su mineralinėmis trąšomis ir drėkinamos. Į 1 m3 durpių dedama 0,9 kg amonio salietros, 1,0 kg kalio sulfato, 5 kg miltinio superfosfato, 0,3 kg magnio sulfato.

Daigai šiltnamiams išauginami per 20—25 d. Juos galima auginti polietileniniame šiltnamyje (prieš tai įrengus šildymą) arba namuose (ant lango, verandoje ir pan.). Silpnai augantys daigai papildomai tręšiami mineralinių trąšų tirpalu: 10 l vandens— 10 g amonio salietros, 40 g superfosfato ir 30 g kalio sulfato. Tokiu tirpalo kiekiu palaistoma 2 m2 daigyno.

Neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose agurkų daigus patartina sodinti ne anksčiau kaip gegužės 1—10 d. eilėmis į 10—15 cm aukščio lysves. Atstumas tarp eilių – 1,0-1,2 m, tarp augalų eilėje—20—25 cm, tarpas tarp lysvių—30 cm.

Pasodinti daigai laistomi tik šiltu (20—25C) vandeniu. Prigiję augalai špagatu pririšami prie virš eilių ištemptos vielos (1,8—2 m aukštyje).

Kad agurkai gerai augtų ir derėtų, šiltnamyje svarbu palaikyti tinkamą oro temperatūrą. Saulėtą dieną ji turėtų būti apie 24—26C, apsiniaukusią—20—22C. naktį— 17—18C. Tinkamiausia dirvos temperatūra apie 20-22C. Labai svarbu, kad šiltnamyje būtų tinkama oro ir dirvos drėgmė.

Palankiausia santykinė oro drėgmė saulėtą dieną apie 85—90%, o dirvos—75—85%. Apsiniaukusią ir vėsią dieną oro drėgmė sumažinama iki 70%. Pradedančius derėti agurkus rekomenduotina lieti kas 2—3 dienos, o masiškai derančius—kasdien. Kas 7—10 dienų agurkai papildomai tręšiami mineralinių trąšų tirpalu: iki derėjimo į 10 l vandens (atsižvelgiant į augalų būklę) dedama 10—15 g amonio salietros, 20—40 g superfosfato ir 15—20 g amonio sulfato, derantys atitinkamai 20—30, 50—60 ir 20—30 g. Per vegetacija 2—3 kartus rekomenduojama patręšti mikrotrąšomis.

Labai svarbu, kad šiltnamiuose oro temperatūra nepakiltų aukščiau kaip 35C, nes žiedadulkės pasidaro sterilios ir užuomazgos pradeda masiškai kristi. Vėdinti reikia taip, kad nesusidarytų skersvėjai ir staigūs temperatūrų svyravimai.

Polietileniniuose šiltnamiuose auginamų agurkų veislių pagrindinis stiebas genimas (nugnybamas) vieną kartą. kai jis pasiekia vielą (1,8—2,0 m). Šoniniai ūgliai nugnybami virš 2—3 lapo. (Lauke agurkai paprastai negenimi, jų stiebai išdėstomi ant žemės vienodai į visas puses.)

Auginant agurkus šiltnamyje anksti pavasarį, kai nėra bičių, jų žiedus būtinai reikia apdulkinti dirbtiniu būdu. Sis darbas atliekamas taip: nuskinamas kuokelinis (vyriškas) žiedas, pašalinami vainiklapiai ir kuokeliais paliečiamos (apdulkinamos) kaimyninio augalo 2—3 piestelinių (moteriškų) žiedų piestelės.

Derliaus rinkimas

Lauke agurkai pradeda derėti praėjus 35—60 dienų, o šiltadaržiuose—35—45 d. po sudygimo. Derėjimo pradžioje vaisiai renkami kas 3—4 d., o masiškai derant—kas antrą dieną. Jei lapo pažastyje yra 2—3 užuomazgos, pirmąjį vaisių reikia nuskinti anksčiau, kad likusios užuomazgos nenudžiūtų. Skinant agurkus, nepaliekama išsigimusių bei ligotų vaisių. Geriausia juos atskirti nuo augalo, nupjaunant arba nulaužiant vaisiaus kotelį. Vaisiai ilgiau laikosi. kai jie renkami iš ryto arba vakare.

Lauko agurkų veislės

‘Altaiskij ranij’—labai ankstyva ir derlinga veislė. Pakankamai atspari trumpam oro atšalimui. Vaisiai vidutinio skonio, 6—9 cm ilgio. Sveria 70—90 g, šviesiai žali, ilgai negelsta.

‘Niežinskij mestnyj’ — vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė. Labiausiai tinka rauginti. Vaisiai vidutinio dydžio, tamsiai žali, greitai gelsta.

‘Trakų pagerintieji’ – vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė. Ši veislė auginama rauginimui. Vaisiai žali, vidutinio dydžio (13—15 cm ilgio, sveria 100 g), nenuskinti greitai gelsta.

‘lziaščnyj’—ankstyva, derlinga, lauke ir inspektuose tinkanti auginti veislė. Vaisiai sveria 80—100 g, nenuskinti ilgai negelsta. Užraugtus vaisius patartina suvartoti pirmojoje žiemos pusėje.

Hibridas VIR 505—ankstyvas, labai derlingas, tinka auginti lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose. Vaisiai ryškiai žali, 10—12 cm ilgio, sveria 100 g.

Šiltadaržiuose auginamos veislės ir hibridai

Hibridas TSChA-211 (‘Manul’) skirtas auginti žieminiuose šiltnamiuose, bet gerai dera (derlingesnis už TSChA—1) ir pavasariniuose. Hibridas vidutinio ankstyvumo, tinka salotoms. Reikia.. kad jį apdulkintų bitės. Augalai suformuoja daug piestelinių žiedų, todėl šalia jų sodintina veislė apdulkintoja, kuri turi daug kuokelinių žiedų. Augalai daugiau šakojasi negu TSChA-l. Vaisiai cilindro formos, kauburėtu paviršiumi 15—22 cm ilgio, sveria 170—220 g, gero skonio.

Hibridas TSChA-1—derlingas, ankstyvas, skirtas auginti polietileniniuose šiltnamiuose. Augalai atsparūs ligoms, tačiau jautrūs dideliems temperatūros svyravimams. Vaisiai gero skonio, tamsiai žali, stambūs, 18—20 cm ilgio.

Hibridas 517—vidutinio ankstyvumo, labai derlingas. Tinka au-
ginti polietileniniuose šiltnamiųose ir po polietileninės plėvelės priedango-
mis. Vaisiai vidutinio skonio, tamsiai žali, sveria 125—130 g.

Hibridas 516— vidutinio ankstyvumo, labai derlingas. Tinka auginti polietileniniuose šiltnamiuose bei po polietileninės plėvelės priedangomis. Vaisiai sveria 100 g, 11—12 cm ilgio, žali, negeltonuoja.

‘Nerosimyj 40’ — vidutinio ankstyvumo, labai derlinga, tinkanti auginti polietileniniuose šiltnamiuose bei po polietileninės plėvelės priedangomis veislė. Atspari trumpam atšalimui, mažiau negu kitos veislės serga miltlige. Vaisiai vidutinio skonio, žali, 10—12 cm ilgio, sveria 100 g.

Hibridas ‘Libelle’ — ankstyvas, derlingas, skirtas auginti pavasariniuose polietileniniuose šiltnamiuose. Vaisiai gražios formos, tamsiai žali, ilgai negelsta, paviršius smulkiai kauburėtas su baltais spygliukais. Prekinis vaisius sveria apie 160 g, gero skonio. Vertinga savybė ta, kad polietileniniuose šiltnamiuose išauginti vaisiai tinka rauginti.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 3.7 / 5. Įvertinimų skaičius: 6

Įrašas dar neįvertintas.

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia