Dirva morkoms
Morkos geriausiai auga lengvose ir vidutinio sunkumo dirvose. Geriausiai morkoms tinka priesmėlio ar lengvo priemolio, humusingos, su giliu ariamuoju sluoksniu (iki 30 cm) dirvos. Sunkaus priemolio, nederlinguose ar akmenuotuose, taip pat užmirkusiuose dirvožemiuose morkų šakniavaisiai išauga negražios formos, išsikraipę.
Morkų negalima sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išauga labai šakoti, prasto skonio. Be to, tokį pasėlį labiau puola morkinė musė, kuri gali sugadinti visus šakniavaisius. Geriausia morkas auginti po daržovių, tręštų mėšlu (kopūstų, agurkų, bulvių, pomidorų ir žirnių).
Į tą pačią vietą morkos sėjamos ne anksčiau kaip po 4—5 metų. Atsėliuojamų morkų šakniavaisiai užsikrečia įvairiomis ligomis, nes sukėlėjai dirvoje lieka su morkų lapais bei šakniavaisių likučiais.
Geriausiai morkoms skirtą dirvą tręšti iš rudens mineralinėmis trąšomis. Reikia atminti. kad morkos labai jautrios trąšoms. Rudenį į 10 m2 beriama 600 g supefiosfato ir 300 g kalio chlorido. Amonio salietra (300 g į 10 m2) .beriama pavasarį prieš sėją. Nereikia morkų pertręšti azoto trąšomis, nes pablogėja šakniavaisių skonis ir, svarbiausia, jie prasčiau laikosi.
Sėja
Morkos sėjamos keliais terminais. Norint labai anksti (birželio pradžioje) turėti šviežių morkų,jas galima pasėti iš rudens. Parenkama lengva, nepiktžolėta dirva, spalio mėnesį sukasama lysvė ir joje skersai kas 15—20 cm įrėžiami grioveliai. Pradėjus pastoviai šalti (lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje), ant sušalusios dirvos j griovelius pasėjamos morkos ir nestorai (1,5—2 cm) užberiama durpėmis ar šiaip lengva žeme (žemių krūvelę reikia iš anksto pridengti medžių lapais, kad neperšaltų). Anksti pavasarį. kai dirvos temperatūra pakyla iki 5—8C, morkos sudygsta. Laikymui netinka, jas reikia suvartoti iki rudens.
Antras sėjos terminas pavasarį—ievai sužaliavus (kai tik pradžiūsta dirva). Tuo laiku sėjamos morkos, kurios bus vartojamos maistui vasarą ir rudenį. Žiemai laikomas geriausiai sėti gegužės antrą dekadą.
Morkos sėjamos į lysves 20 cm eilutė nuo eilutės ar eilėmis lygiame lauke 30—35 cm tarpueiliais.
Morkos sįjamos ne tankiai ir labai negiliai. Jei sėklos daigios (70% ir daugiau), 10 m2 apsėti reikia apie 5 g sėklų. Kad būtų lengviau pasėti, morkų sėklas galima sumaišyti su smėliu ar pjuvenomis. Menkesnio daigumo sėklos sėjamos tankiau.
Kaip minėta, morkos sėjamos labai negiliai (0,5—1,5 cm gyliu). Per giliai pasėtos jos labai blogai ir nevienodai dygsta. Pasėjus. eilutėse žemė atvirkščiu grėbliu prispaudžiama, kad sėklos geriau prisiglaustų prie žemės.
Morkų priežiūra
Augančioms morkoms dirva turi būti puri ir nepiktžolėta. Pasėtos morkos sausesniais metais dygsta net keturias savaites. Piktžolės tada greičiau sudygsta ir užgožia bedygstančias morkas. Todėl kartu su morkomis labai gerai įsėti salotų ar ridikėlių. Jie greitai sudygsta ir pasėlį galima anksti išravėti.
Morkoms sudygus reikia purenti tarpueilius ir per visą augimo laikotarpį stengtis pasėlį išlaikyti švarų, o tarpueilius purius, tada nereikės morkų daug kartų ravėti.
Sudygusios morkos, kai tik pasirodo tikrieji lapeliai, retinamos taip, kad augalas nuo augalo būtų kas 1,5—2 cm. Per tankiai augusių morkų daug buna netinkamų vartoti šakniavaisių.
Morkos labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, pasėlis gausiai laistomas. Kai morkų šakniavaisis esti 1,5—2 cm storio, drėgmės reikia mažiau. Jeigu nebūna ilgesnės sausros, dirvoje drėgmės užtenka. Morkos labai blogai auga užmirkusiose dirvose, kai gruntinis vanduo yra labai aukštai. Be to. po liūčių stovintis paviršinis vanduo gali per 2—3 dienas sunaikinti pasėlį.
Morkų derliaus nuėmimas
Kuo vėliau kasami morkų šakniavaisiai, tuo daugiau sukaupia cukrų ir karotino, geriau laikosi žiemą. Tačiau derlių reikia nuimti iki šalnų, nes pašalę šakniavaisiai žiemą blogiau laikosi. Geriausia morkas kasti spalio pradžioje.
Nukastos morkos tuojau pat yra rūšiuojamos, nusukami ar nupjaunami lapai. Laikymui atrenkami užaugę, sveiki, nesutrūkę, nešakoti šakniavaisiai. Nereikia šakniavaisių apvytinti, taip pat derlių doroti lietingą dieną. Nukastos ir nudorotos morkos dedamos į dėžes ar pintinės ir nešamos į rūsį.
Lauke morkų negalima pridengti jų lapais. nes ant jų būna daug grybinių ligų pradų, todėl užsikrečia šakniavaisiai ir laikomi greičiau genda. Jeigu negalima iš karto morkų padėti į rūsį ar į kaupą, geriausia jų krūvelę dirvoje apipilti švariomis žemėmis ir palaikyti iki didesnių šalčių.
Morkų šakniavaisiai rūsiuose ar kaupuose geriausiai išsilaiko 1—4C temperatūroje susluoksniuoti su švariu smėliu. Kaupe laikomos morkos taip pat sluoksniuojamos su smėliu. Padarius kaupelį, įstatomas vėdinimo kaminėlis, o kaupelis apkasamas 15—20 cm storio žemės sluoksniu. Pradėjus stipriai šalti, apdedama 15—10 cm šiaudų, durpių ar lapų sluoksniu ir dar apkasamą žemėmis.
