Salierai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

0
289
Salierai - sodinimas, auginimas ir priežiūra

Salierai ne tik prieskoninė, bet ir vertinga maistinė daržovė. Pagal maistui vartojamas dalis salierai skirstomi į lapinius, lapkotinius ir šakniavaisius.

Salierų žali, džiovinti bei sūdyti lapai vartojami kaip prieskonis salotoms, sriuboms ir kitiems mėsos. žuvies, silkės patiekalams. padažams, marinatams bei įvairiems konservams paskaninti. Iš žalių arba virtų salierų lapkočių gaminamos salotos. Virti, kepti, troškinti salierų lapkočiai patiekiami atskirai arba kaip priedas prie mėsos, žuvies.. Labiau mėgstami ir plačiau vartojami (žali, virti, kepti, troškinti, įdaryti) šakniavaisiniai salierai. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, atskiri patiekalai bei konservai.

Dirva salierams

Salierai gerai auga vidutinio sunkumo dirvoje. Rūgšti dirva jiems netinka. Tinkamiausi priešsėliai salierams—kopūstai, agurkai, svogūnai, bulvės. Jiems skirta dirva rudenį gausiai tręšiama perpuvusiu mėšlu arba kompostu, kurio į 10 m2 iškratoma 40—60 kg. Nepatariama tręšti šviežiu mėšlu, nes salierų lapai labiau serga septorioze, o šakniavaisiai blogai laikosi žiemą. Rudenį prieš gilų dirvos arimą bei kasimą į 10 m2 beriama 400 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido, pavasarį, prieš sodinant daigus, išberiama 300 g amonio salietros ir įterpiama IO cm gyliu. Supuolusi dirva 1—2 savaites prieš salierų sodinimą perkasama.

Salierų daigų auginimas

Salierai auginami iš daigų, nes jų vegetacijos periodas ilgas: šakniavaisinių— 140—180, lapkotinių— 110—130, lapinių—100—120 dienų. Salierai sėjami kovo pradžioje arba viduryje šiltadaržiuose arba kambaryje į dėžutes. Jų sėklos sudygsta po 10—14 d., o kartais dar vėliau, todėl geriau sėti 2 paras mirkytas sėklas. Salierų sėklos labai smulkios, todėl į dėžutę pasėtos nemirkytos į žemę tik įspaudžiamos. O mirkytos—užberiamos 1—2 mm smėlio sluoksniu. Kol salierai sudygsta, stiklu arba polietilenine plėvele pridengtos dėžutės laikomos 20—24C temperatūroje.

Salierams sudygus, kad daigai neištįstų, 3—5 dienas palaikoma 9—12C oro temperatūra. Vėliau daigai auginami 20—24C temperatūroje. Daug salierų esti žyduolių, jei daigai 10 dienų arba ilgiau auga 10C arba žemesnėje temperatūroje. Kai salierų susiformuoja 2 tikrieji lapeliai, daigai pikuojami 5X3 cm atstumais į dėžutes, pripildytas žemių mišinio arba paruoštų aukštapelkių durpių. Žemių mišinyje auginami daigai 1—2 kartus tręšiami mineralinių trąšų tirpalu: 20 g amonio salietros, 20 g supefiosfato, 10 g kalio chlorido 10 l vandens. Salierų daigai. 10—12 dienų prieš sodinant į dirvą, pradedami pratinti prie lauko sąlygų.

Salierų sodinimas

Salierai į dirvą sodinami gegužės viduryje, paprastajai vyšniai pradėjus žydėti. Nors jie šalnoms ištvermingi, bet anksčiau sodinti nepatartina. nes vėsesniu oru išauga daug žyduolių. Salierų daigai sodinami negiliai, t.y. ne giliau kaip jie augo dėžutėse. Giliau pasodinus daigus užauga maži šakniavaisiai, esti daug šoninių šaknelių. Šakniavaisiai ir lapkotiniai salierai sodinami 50×20—30 cm, lapiniai—50X15—20 cm atstumais. Pasodinti daigai gausiai palaistomi ir apžeriami puria žeme, kad prie daigų nesusidarytų dirvos plutelė.

Salierų priežiūra

Salierai mėgsta purią dirvą, todėl tarpueiliai per vegetacija purenami 4—6 kartus ir ravimos piktžolės. Purenamų salierų kaupti nereikia nes užauga maži, su daugeliu šoninių šaknelių šakniavaisiai. Praėjus 2 savaitėms po daigų sodinimo, salierai papildomai tręšiami mineralinių trąšų mišiniu (j l0 m2 iberiama 200 g amonio salietros, 100 g superfosfato ir 150 g kalio chlorido). Trąšos barstomas 10 cm atstumu nuo daigų. Tokiu pat trąšų mišiniu salierai tręšiami liepos antrojoje pusėje, kai šakniavaisinių salierų intensyviai auga šakniavaisiai, o lapkotinių – lapkočiai. Papildomai tręšiamiems salierams reikia nepadauginti azoto trąšų, nes nuo jų labai auga lapai. Salierai reiklūs drėgmei, todėl per sausrą laistomi.

Lapiniai ir lapkotiniai salierai prižiūrimi beveik taip pat kaip šakniavaisiniai. Tačiau kai kurie darbai būdingi tik lapkotiniams salierams. Lapkotinių salierų lapkočiai skanūs tik balti, todėl 20—30 dienų prieš nuimant jų derlių lapkočiai pradedami balinti. Kiekvieno augalo lapkočiai surišami ir apvyniojami 40 cm pločio popieriaus juostomis. Galima jų eiles iš abiejų pusių pridengti lentomis. Laikymui skirti lapkočiai nebalinami, kad geriau laikytųsi

Salierų derliaus nuėmimas

Salierai šalnoms atsparūs, todėl jų derlius imamas vėlai —spalio antrojoje pusėje. Tik lapinių salierų lapai pradedami pjauti rugpjūčio pradžioje, o užaugęs antras lapų derlius pjaunamas spalio pabaigoje. Nupjovus lapinių salierų lapus, iškastas šaknis galima panaudoti lapams atželdyti žiemą.

Šakniavaisinių salierų reikia sunaudoti ir lapus. Prieš kasant šakniavaisius, lapai nupjaunami nepažeidžiant šakniavaisių galvučių, t.y. paliekant 1—2 cm ilgio lapkočius, nes šakniavaisiai pažeistomis galvutėmis blogai laikosi. Smulkios šoninės ir apatinės šakniavaisių šaknys nupjaunamos. Šakniavaisiai laikomi rūsiuose arba kaupuose susluoksniuoti su smėliu. Lapkotiniai salierai pjaunami tuo pat metu kaip ir šakniavaisiniai. Nupjautais lapais lapkočius sudėjus į 100 mikronų storio 40X50 cm dydžio polietileninės plėvelės maišus, galima išlaikyti iki sausio mėn., jei patalpos temperatūra 0—1C, o santykinė oro drėgmė—90-95%.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Įrašas dar neįvertintas.

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia