Daržo žirniai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

0
16
Žirniai - sodinimas, auginimas ir priežiūra

Dirva

Daržo žirniai auga visose dirvose, išskyrus rūgščias. Ant žirnių šaknų gyvenančios gumbelinės bakterijos rūgščioje dirvoje negali daugintis, todėl augalai neaprūpinami azotu ir skursta. Prastai žirniai auga ir nehumusingose smėlio dirvose. Geriausias priešsėlis žirniams kaupiamosios kultūros, gausiai tre—šios organinėmis trąšomis. Negalima sėti žirnių po žirnių, nes labai išplinta ligos, ypač fuzariozė. Rudenį arba anksti pavasarį prieš dirvos dirbimą į 10 m2 išberiama 500 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido. Amonio salietra (150 g) beriama prieš žirnių sėją arba papildomai tik sudygus žirniams, kol gumbelinės bakterijos dar neišsivysčiusios ir negali aprūpinti augalų oro azotu.

Sėja

Sudygę žirniai nebijo šalnų, tačiau pasėti į šaltą dirvą jie ilgai nedygsta ir dalis sėklų supūva. Tinkamiausias sėjos laikas—balandžio pabaiga—gegužės pradžia. Daigai pasirodo praėjus 12——16 dienų po sėjos. Žirniai sėjami eilėmis, paliekant 20 cm tarp eilių ir 4—5 cm tarp augalų. Sėklos įterpiamos 4—6 cm gyliu. 10 m2 užsėti reikia 1000—1200 sėklų, t. y. 200—250 g.

Ankstyvosios veislės ‘Ranij 301’ žirnius galima „vartoti liepos pradžioje. Keletu dienų vėliau pribręsta vidutinio ankstyvumo veislės ‘Prevoschodnyj 240’, dar vėliau ‘Voschod’ veislės žirniai. Taigi pasėjus įvairaus sunokimo laiko veisles, žirnelius galima valgyti ilgesnį laiką. Neturint įvairaus ankstyvumo veislių, žirnelių vartojimo laiką galima prailginti, sėjant juos kas 10 dienų. Tačiau vėlesnės sėjos žirnių derlius esti mažesnis.

Priežiūra

Žemaūgius daržo žirnius ‘Prevpschodnyj 240’, ‘Voschod’, ‘Kubanec’ galima auginti be ramsčių. Jų stiebo tarpubambliai būna trumpesni, todėl stiebas tvirtesnis. Aukštaūgiams žirniams (‘Ranij 301’, ‘Neistoščimyj’, ‘Zegalovd), kad neišgultų, reikalingi ramsčiai, kurie susmeigiami, kol augalai ne aukštesni kaip 10 cm.

Skaniausi žirneliai esti tada, kai grūdai normalaus dydžio, bet, paspaudus pirštais, nesunkiai susispaudžia. Šparaginiai žirneliai skinami, kada grūdai yra visai minkšti, o ankštis sultinga.

Veislės

Daržo žirnių yra įvairių formų ir veislių. Vienų maistui vartojami išgliaudyti žali žirneliai. Tai gliaudomieji daržo žirniai. Vertingiausios jų veislės: ‘Ranij 301’, ‘Kubanec’, ‘Prevoschodnyį 240’, ‘Voschod’. Kitų maistui vartojama visa ankštis. Tai šparaginiai žirniai. Jų ankštyse nėra pergamentinio sluoksnio ir siūlėse plaušų. todėl jos trapios, lengvai lūžta. Labiausiai paplitusios šparaginių žirnių veislės ‘Zegalovo’, ‘Neistoščimyj’.

‘Ranij 301’—tai viena ankstyviausių veislių. Žirneliai užauga per 50—60 dienų nuo sudygimo. Veislė aukštaūgė—stiebo ilgis 110-130 cm. Ankštys 6—7 cm ilgio. tiesios, po 1—2 prisegtos ant vaiskočio. Ankštyje 6—7 tamsiai žali, nedideli, labai skanūs žirneliai.

‘Kubanec’ veislė 4—5 dienomis vėlyvesnė už ‘Ranij 301’. Stiebas išauga 60—70 cm aukščio. Ankštys 7—8 cm ilgio, truputį lenktos; po 1—2 ant vaiskočio. Žirneliai vidutinio dydžio, tamsiai žali.

‘Prevoschodnyj 240’ vidutinio ankstyvumo veislė. Žirneliai užauga per 63—68 dienas nuo sudygimo. Stiebas 60—80 cm aukščio. Ankštys gražios, 8—9 cm ilgio, truputį lenktos, po 1—2 ant vaiskočio. Žirneliai tamsiai žali, stambūs.

‘Voschod’ veislė keletą dienų vėlyvesnė už ‘Prevoschodnyj 240’ veislę.

‘Zegalovo’—šparaginių žirnių veislė, vidutinio vėlyvumo. Vegetacijos periodas trunka 90—llO dienų. iki pirmo aukščių rinkimo praeina 60—70 dienų. Stiebai išauga 120—180 cm aukščio. Vartojimo brandos ankštys mėsingos, labai stambios, plačios, 10—15 cm ilgio. Valgomos žalios arba gaminami įvairūs patiekalai. Sunokusios sėklos raukšlėtos.

‘Neistoščimyj’ vidutinio ankstyvumo šparaginių žirnių veislė. Stiebas 75——115 cm aukščio. Vartojimo brandos ankštys plačios, 8—9 cm ilgio, tiesios. Ankštyje 6—7 žirneliai. Sunokusios sėklos raukšlėtos.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia