Šiek tiek apie grybus

0
16
Grybų auginimas namie

Iki šiol mažai rašėme apie nuostabią gamtos dovaną — grybus. Kadaise mokslininkų ginčytasi apie šių tvarinių prigimtį. Vieni juos vadino gyvūnais, kiti — augalais. Dabar aišku, kad grybai—trečioji gyvosios gamtos karalystė. Nors žmogui reikalingų produktų sąraše jie iki šiol figūruoja kaip valgomieji augalai.

Grybuose gausu naudingų medžiagų, ypač baltymų. Kai kurios rūšys yra ne prastesnės maistinės vertės negu mėsa. Tinkamai paruošti grybai—skanus, naudingas ir gerai virškinamas patiekalas.

Kambaryje užsiauginti grybų nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, Olandijoje jie auginami vazonuose kaip kambario papuošalas. Juk daugelis grybų—ir įdomių formų, ir sodrių spalvų,—tad atrodo ne prasčiau už kambarinius dekoratyvinius augalus.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, Vokietijoje, Lenkijoje dirbtinėmis sąlygomis masiškai auginami įvairiausi valgomieji grybai. Ir derliai jų sveria dešimtis tukstančių tonų. Be to, grybų plantacijos derlingumas 20—30 kartų didesnis už tradicinių žemės ūkio kultūrų: grudų, daržovių ir bulvių. O kaip maitinamoji terpė šiems „naminiams“ grybams vartojamos menkavertės medžiagos: pjuvenos, šiaudai, medžio atliekos.

Mūsų šalyje pramoniniu būdu auginamos kol kas tik dvi rūšys: šampinjonai ir ant medžių augančios poniabudės. Ypač sėkmingai auginami šampinjonai. Jais užsiimti gali ir mėgėjai.

Sėkmingai patalpoje galima auginti ir gluosninę kreivabudę.Ją lengva užauginti ant medienos gabalų, laikomų pritemdytoje vietoje. Kreivabudės auga tik ant negyvos medienos.

Geriausiai tinka lapuočių mediena, 25—30 cm ilgio ir ne mažiau kaip 15 cm skersmens trinkelės. Žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį rūsyje ar sandėlyje jos sustatomos-viena ant kitos iki 2 m aukščio kolonėlėmis. Ant kiekvienos trinkelės viršutinio pjūvio uždedama grybienos ne plonesniu kaip 1 cm sluoksniu.

Taip „sluoksniuota“ mediena papildomai pridengiama samanomis, drėgnais šiaudais. 2—2,5 mėnesius grybiena auga į medieną. Danga (samanas, šiaudus) galima apšlakstyti, kad būtų nuolat drėgna, bet pačių medžio trinkų laistyti negalima.

Apie gegužį trinkos atskiriamos, trečdaliu įkasamos į gruntą ar apdengiamos samanomis ir drėgnai laikomos pavėsyje. Jau rugpjūtį užaugs pirmasis, paprastai labai gausus grybavaisių derlius. Grybai ištisai aplimpa medieną. Grybiena dera apie 3—4 mėnesius, ir per tą laiką nuo vienos trinkos galima prisipjauti daugiau kaip 4 pusę kilogramo grybų.

Žiemai mediena sunešama į rusi, kur yra 0—10C šilumos. Gluosninių kreivabudžių plantacija dera 3—5 metus. Jos priežiūra tėra reguliarus substrato laistymas ir “grybavimas”.

Yra dar vienas grybas, netgi skanesnis, lengviau virškinamas ir paprasčiau auginamas už šampinjoną. Tai rusvakepurė gleiviabudė. Jis daugiausia auga tik Tolimuosiuose Rytuose ir mažai žinomas net prisiekusiems grybų mėgėjams. O kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lenkijoje – šis grybas specialiai veisiamas. Vokietijoje, be to, seniai ir labai dideliais kiekiais.

Rusvakepure gleiviabude susidomėta ne veltui. Spręskite patys: derlingumas—iki 20 kg/m2 ir daugiau. Auginamas šis grybas ant paprasčiausių drėgnų šiaudų. Skonis labai malonus, primenantis raudonviršį baravyką (raudonikį). Sporoms sudygus vaisiakūniai užauga per 12—15 dienų. Tad “grybauti” galima daug kartų per metus.

Sėkmingai galima auginti ir kitus valgomuosius grybus. Reikėtų pasirinkti tokias rūšis. kurioms nereikia simbiozės su medžiais ir krūmais. Jau sėkmingai išbandyta namų sąlygomis auginti pumpotaukšlį ir gauruotąjį mėšlagrybį—grybus, daugelyje pasaulio šalių labai vertinamus dėl skonio ir maistinių savybių. Ištobulinta delikatesinių grybų iš volvariela genties kultūra.

Žaliesiems augalams būtinai reikalinga šviesa, o grybai puikiausiai auga net ir visiškoje tamsoje. Žemėje augančios grybų rūšys sėkmingai auginamos medinėse dėžėse (1X0.85X0.25 m). Ant medžių augantys grybai (tokie kaip kelmutis) auginami 5 l talpos induose. Į indus prigrūdama sudrėkinto medžio gabaliukų. Vaisiakūniai išauga išorėn tiesiog pro indo kaklelį.

Viena iš perspektyvių, bet kol kas menkai ištobulintų sričių—grybų selekcija. O juk visiškai galimas daiktas. kad selekcionuojant gamtoje esančias rūšis galima gauti ilgiau ir gausiau augančių formų, t. y. pasiekti tokių rezultatų, kokių daugeliu atvejų jau pasiekta augalų ir gyvūnų selekcijoje.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 4 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia