Žemaūgiai ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai

0
51
Vaismedžiai

Žemaūgiai vaismedžiai — tai 2,5—3 m aukščio vaismedžiai (dažniausiai obelys ir kriaušės). Jie gaunami skiepijant įvairias veisles į vegetatyvinius poskiepius, stabdant augimą. Žemaūgiai vaismedžiai derlingesni, anksčiau pradeda derėti, jų vaisiai didesni, spalvingesni. Tokius vaismedžius lengviau prižiūrėti, patogiau skinti vaisius.

Žemaūgiai medžiai ne tik derlingesni, bet ir patikimiau dera negu smarkiai augantys medžiai, tai yra linkę derėti kasmet. Auginami tinkamomis sąlygomis, veda stambius, spalvingus ir skanius vaisius. Jie geresnės kokybes negu smarkiai augančių medžių.

XX a. selekcininkų dėmesio centre labiausiai dominavo obelų poskiepis M9. Nors su juo daug dirbo Anglijos selekcininkai, jis pirmiausia masiškai paplito Olandijoje. Čia išryškėjo jo didžiausias privalumas — maža vaismedžio apimtis, ankstyvas derėjimas ir puiki vaisių kokybė. Iš pradžių žemaūges obelys buvo auginamos krūmo formos, ir tik vokiečių selekcininkai, išvedę vainiko verpstinę forma, pakele šių obelų gausų derlių. Kaip teigia garsus lenkų pomologas A. Mika, jei pusiau žemaūgius sodus gali auginti visi sodininkai (obelys su M26 ar kitais poskiepiais), tai žemaūgius sodus (su poskiepiais M9, P22, Pl6) verta auginti tik patyrusiems sodininkams.

Domėjimasis žemaūgiais, o ypač pusiau žemaūgiais vaismedžiais didėja visame pasaulyje. Ypač daug dirbama JAV ir kitose Amerikos kontinento šalyse. Europoje daug sodų rekonstruota i pusiau žemaūgius vaismedžių sodus. Daug padaryta Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Labai kryptingai dirbama Lenkijoje, kur pusiau žemaūgiai vaismedžiai keičia ankstesnių veislių sodus. Lietuvoje šiuo atžvilgiu dar nedaug padaryta.

Mokslinis obelų poskiepių tyrimas 1915 m. pradėtas Anglijoje, Mallingo bandymų stotyje. Čia bu—vo įvestas raidinis žymėjimas M (pagal stoties pavadinimą) ir skaitmenys nuo 1 iki 16. Taip skaičiais buvo sužymeti perspektyviausi poskiepiai. Dabar soduose išjų naudojami M9 ir M7. Lenkų selekcininkai gavo poskiepių, kuriuos pažymėjo raide P, rusai — simboliu B ir kt. Dabar poskiepių įvairovė didžiulė ir jų nuolat išvedama naujų.

Be obelų, išvedamos ir žemaūgės kriaušės, skiepijant kultūrines veisles į paprastąja cidoniją, slyvos, trešnės ir kiti vaismedžiai.

Žemaūgiai medeliai sodinami tankiai. Jeigu senųjų veislių vaismedžių susodindavo apie 300 į hektarą, tai žemaūgių sodinama dešimt kartų daugiau — apie 3000 vienetų. Tankiai susodinus medelius galima gauti didesnius vaisių derlius tuoj po sodo pasodinimo. Pasodinto medelio derlius didėja iki tam tikros ribos. Pernelyg tankiai susodinti vaismedžiai užaugina vaisius, kuriuose mažiau cukraus, pablogėja jų skonis, vaisiuose padaugėja azoto ir sumažėja kalcio. Populiariausias medelių sodinimo būdas, kai žemaūgiai medeliai sodinami kas 1,5 m, o tarp eilių paliekamas 3—3.5 m tarpas.

Šių veislių medelius galima sodinti rudenį arba ankstyva pavasari, tačiau dažniausiai jie sodinami pavasarį.

Įveisdami žemaūgius ir pusiau žemaūgius sodus, turime sodinti geriausios kokybės medelius: sveikus, be virusų, gerai išaugusius ir išsišakojusius.

Tokie medeliai pirmaisiais arba antraisiais po pasodinimo Į soda metais užmezga iki 150 žiedinių pumpurų ir antraisiais metais duoda 5 kg obuolių. Trečiaisiais metais derlius patrigubėja, todėl iš sodo, kur hektaro plote pasodinta 3000 medelių, gaunamas apie 20—30 t derlius. O tiek joks aukštaūgis sodas neduos.

Sodinamų medelių kokybė turi didelę reikšmę. Tokius medelius lengva genėti pasodinus ir jie anksti pradeda derėti. Pirkdami medelius Žiūrime, kad jų šaknys nebūtų išdžiūvusios, Žievė nesužalota ir kokiame aukštyje jie skiepyti. Turėtų būti ne mažiau kaip 10 cm nuo Žemės paviršiaus, kad sodinant skiepijimo vieta liktų virš Žemės paviršiaus net ir tada, kai sode sodinama kiek giliau, negu augo medelyne.

Jauname sode medeliai genimi ir formuojami vainikai. Pagrindinis genėjimo tikslas — derėjimo ir vaisių kokybės reguliavimas. Kartu atliekamas šaknų atlenkimas, nes tai pagrindinė vainikų formavimo priemonė. Anksti atlenkiant ūglius formuojamas išsiskleidęs, Žemas, gerai saulės apšviečiamas vainikas.

Šie vaismedžiai genimi Žiemų ir vasarą. Žiemą genimos obelys, kriaušės ir slyvos. Trešnės, vyšnios ar ankstyvosios slyvų veislės genimos vasarą (rugpjūtį) arba rudenį (rugsėjį).

Vainikai formuojami taip, kad augalas turėtų vieną vertikalią stiprią centrinę ašiliemenį. Jie yra 2—2,5 m, kai kada — 3 m aukščio. Vainikai formuojami verpstės formos, nes tokie vainikai geriausiai tinka Žemaūgiams vaismedžiams.

Vainikų genėjimo tikslas — palaikyti reikiamo dydžio ir formos medžius, reguliuoti vainiko tankumą ir gauti geros kokybės vaisių. Norint teisingai genėti, reikia turėti daug patirties, išmanymo, studijuoti specialia literatūra. Žinoma, labai skirtingi dalykai, kai sodininkas mėgėjas augina kelioliką žemaūgių vaismedžių ir kai sodininkas nori užveisti pramoninį sodą, siekdamas, kad šis verslas būtų pelningas. Tada reikia ir specialios literatūros, ir aplankyti sodininkus, kurie užsiima tokių vaismedžių auginimu. Arčiausiai pasiekti Lenkijos sodininkus, iš kurių tikrai yra ko pasimokyti.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia