Kambarinių augalų kenkėjai ir apsaugos nuo jų priemonės

0
36
Kambariniai augalai

Blogai prižiūrimiems augalams atsitinka įvairiausių bėdų. Patraukė skersvėjis, patalpoje staigiai pakito oro temperatūra ar sumažėjo drėgnumas, palaistyta pernelyg šaltu vandeniu—ir augalas nusilpo, nebeįstengia įveikti ligų. Beveik kaip žmogus. Tik augalas turbūt dar kaprizingesnis: jis gali pradėti lėčiau augti nei dėl dažno perstatymo iš vietos į vietą.

Ant prižiūrėto, švaraus, sveiko augalo retai teatsiranda ir kenkėjų. O jei koks ir atsirastų, augalas pats pajėgs susidoroti. Bet, žinoma, vien tuo pasikliauti neverta.

Pirmiausia išmokite pažinti kai kuriuos kenkėjus, priklausančius bestuburių gyvūnų grupei. Nemažai tarp jų kambarinių augalų „megėjų“.

Sliekai

Vieni iš jų — sliekai. Gamtoje sliekai labai naudingi — purena dirvą, taigi pagerina jos struktūra. Bet vazone jų reikia atsikratyti. Čia sliekai kenksmingi: apėda šaknelės. silpnina augalus. Be to, jų išskyros sulipdo dirvožemio daleles, ir toks dirvožemis yra blogesnis, o daugybė išraustų takų padeda išsiplauti mineralinėms medžiagoms.

Laimei, šių neprašytų „svečių” labai lengva atsikratyti. Įstatykite vazoną j 45C vandenį, ir sliekai patys išlįs į paviršių. Tik nenaikinkite jų, o išmeskite į lauką ant žemės — tegu dirba savo naudinga darbą ten.

Podūros

Kai kurių kenkėjų be lupos ar mikroskopo neįžiūrėsi. Vienus iš jų galima aptikti tik tada, kai ant žemės paviršiaus pasirodo daug krutančių balsvų taškelių. Tai podūros. Šie padarai savaip įdomūs. Jų protėviai gyveno Žemėje, kai dar nebuvo nei gražiai žydinčių augalų, nei, paukščių, nei žvėrių. Tai primityvūs vabzdžiai, ir jie nė kiek nepasikeitė nuo tų laikų. Kaip ir prieš milijonus metų, jie juda į priekį šokinėdami, bet ne ant trijų porų ,.kojų“, kaip budinga visiems vabzdžiams, o atsispirdami tam tikru darinių kūno gale — šokamąja šakute. Tokio judėjimo organo neturi joks kitas gyvas padaras. Vis dėlto šiuos įdomius tvarinius teks naikinti, nes jie graužia gležnas augalo dalis. Sunaikinti podūras lengva, tereikia pabarstyti žemę sausu smėliu, o geriausia—tabako dulkėmis, kurių gausite smulkiai sutrynę bet kokios rūšies tabaką, geriau— machorką.

Amarai

Amarai, nelygu rūšis, būna smulkesni ir stambesni, jų spalva — nuo šviesios iki beveik juodos. Dauginasi labai greitai. Kiaušinius amarai deda tik rudenį, prieš žiemą, nes suaugėliai yra pernelyg gležni, kad pakeltų šaltį. Amarai daro milžiniška, žalą augalams, nes čiulpia straubleliu jų sultis. Sunaikinti juos galima bet kokiais nuodais, kurių yra parduotuvėje.

Skydmariai

Ant augalo lapų ir stiebų aptikę 2-3 mm iškilių apvalainų žvynelių, dažniausiai rusvos spalvos, turėsite vargo. Skydamariai—sunkiai išgyvendinami kenkėjai, nors yra artimi lengvai išnaikinamų amarų giminaičiai. Visas vabzdžio kūnas saugiai padengtas vaško „šarvais“, todėl skydamarių neima “jokie nuodai. Jie gali ištisai padengti augalą, ir šis žūva. Ypač šie kenkėjai mėgsta citrusus su standžiais odiškais lapais.

Prieš skydamarius galima vartoti specialius preparatus — nitroleną ir karbofosą. Kaip tai daryti, nurodyta ant etikečių. Bet galima išsiversti ir su paprastesnėmis priemonėmis. Pirmiausia šiurkščiu, muiliname vandenyje sušlapintu šepetėliu reikia nuo augalo gerai nuvalyti kenkėjus. Po to visas augalas apiplaunamas žaliojo muilo tirpalu (25 g muilo į litrą vandens ir dar įlašinama 10 lašų žibalo). Žaliąjį muilą galima pakeisti ūkišku muilu, tik jo reikia dvigubai daugiau. Jei tokią procedūrą atliksite du kartus (antrą kartą — už savaitės), tai skydamarių tikrai atsikratysite.

Tripsai

Esama kenkėjų, kurie pavojingi pirmiausia jauniems augalams — sėjinukams. Tai tripsai – smulkūs vabzdžiai, kurių suaugėliai turi dvi poras plaukuotų sparnelių ir greitai skraido. Jie gyvena ant apatinės lapų pusės ir čiulpia augalo sultis. Tripsų atsikratysite, jei 3—4 kartus per dieną augalą apipurkšite vandeniu. O dar geriau, jei jį visą kruopščiai nuplausite su muilu.

Voratinklinės erkutės

Sausame ir karštame kambaryje pačios palankiausios sąlygos atsirasti ir voratinklinėms erkutėms. Kad augalą apniko būtent jos, lengva nustatyti iš voratinkliu apraizgytu lapų. Kai erkių daug, voratinklis pastebimas iš karto. Vasarą erkės geltonos, o pavasarį ir rudenį — rausvokos. Įžiūrimos sunkiai, nes yra ne didesnės kaip 0,5 mm.

Erkės

Erkės — „neužsigrūdinę“ padarai. Labiausiai jos bijo šalto vandens. O jei vietoj vandens apipurkšito tabako nuoviru (šaltu arba šiltu),— erkėms galas. Laikykite augalus švariai, periodiškai juos „maudykite“ arba bent apipurkškite — ir jų niekad neužpuls kenkėjai.

Apsauga nuo kenkėjų

Yra nemažai literatūros, kurioje aprašomos įvairiausios „negandos“, gresiančios kambariniams augalams, bei apsaugos nuo jų ir gydomosios priemonės. Šviesos ir gryno oro trūkumas, pernelyg sausas oras, skersvėjai, staigios temperatūros permainos, maisto medžiagų trūkumas ar perteklius, per didelė drėgmė ar perdžiovinimas — visa tai susilpnina augalo apsaugines funkcijas, ir šis pasidaro neatsparus kenkėjams bei ligoms. Todėl patikimiausia profilaktikos priemonė—tai sudaryti augalui pačias palankiausias sąlygas.

Vienas iš svarbiausių reikalavimų—nuolat laikyti augalą švarų: kartkartėmis apipurkšti jį vandeniu, plauti arba drėgna skiaute šluostyti lapus, nuo kenkėjų apipurkšti riezinlekciniais tirpalais (apie tai toliau) ar pabarstyti tam tikromis medžiagomis.

Augalui—susirgus pirmiausia reikia nustatyti ligos priežastį. Tai atlikti nesunku—juk kambarinius augalus galima apžiūrėti „nuo galvos iki kojų“. Ir pradėti reikia būtent nuo „kojų“— nuo šaknų.

Jei sveikos šaknys išraizgę visą žemių gniužulą. tuomet augalo ligos priežastis—nepakankama mityba. Tokį augalą reikia persodinti į didesnį vazoną su šviežia žeme. Jei šaknys nesveikos spalvos (dažniausiai rudos), augalą taip pat iškart reikia persodinti į kitą žemę.

Kai šaknys sveikos ir žemių vazone yra pakankamai, tuomet apžiūrėkite vegetatyvines dalis. Gali būti, kad fotosintezės procesas lapuose ir dujų apykaita pro poras sutriko dėl dulkių, nusėdusių ant augalo. To neatsitiks, jei augalą kartą per savaitę nuplausite. Tai galima padaryti įvairiai, nelygu sąlygos. Nelabai dideli augalai plaunami vonioje po dušu, ar tiesiog šakų vainikas pamerkiamas į vandenį. Galite augalą išnešti į lietų. Didesnius vaismedžius geriau apipurkšti iš pulverizatoriaus.

Jei augalas seniai plautas ir nešvarumai dušu nenusiplauna, valykite jį šlapia kempine. Kartą per mėnesi naudinga apšlakstyti ne grynu vandeniu, o ramunėlės, tabako, žaliojo muilo tirpalu. Tirpalą po kelių valandų reikia nuplauti vandeniu.

Išdžiuvę ir ligoti lapai šalinami, nes jie yra kenkėjų, įvairiausių parazitų židinys… Pjaunama aštriu peiliu ar kerpama žirklėmis. Kai pjaunate nulūžusią ar sausą šaka. nepalikite stimburėlio, nupjauti reikia iki pat pagrindo.

Nepamirškite, kad išvengti ligos ar kenkėjų yra lengviau negu augalą gydyti.

Kambarinių augalų ligų gydymas

Prieš pradedant gydyti, reikia gerai susipažinti su priemonėmis, skirtomis tam tikslui. Dabar galima nusipirkti daug įvairių nuodų prieš augalų ligas ir’ kenkėjus. Toli gražu ne visi pesticidai yra nekenksmingi žmogui ar naminiams gyvuliams. Todėl čia paminėsim tik kai kuriuos chemikalus, vartojamus kambarinėje augalininkystėje. Tai anabazino sulfatas, nikotino sulfatas, geležies sulfatas, vario sulfatas, Bordo skystis, siera, formalinas, kalkių ir sieros nuoviras, muilo, mineralinio tepalo nuoviras. Šie nuo seno vartojami pesticidai nėra tokie nuodingi (be to, lengviau pašalinami nuo augalų ar suskyla juose) negu daugelis šiuolaikinių nuodingų medžiagų, kurias vartoja daržininkai (chlorofosą, karbofosą, heksachloraną ir kt.). Vadinasi, mažiau ir pavojaus, kad šios medžiagos pražūtingai paveiks tuos, kas vartos maistui pesticidais apdoroto augalo vaisius. Niekam nebe paslaptis, kad dėl piktnaudžiavimo pesticidais aplinkoje (augaluose, dirvoje, maisto produktuose) jų prisikaupė neleistinos koncentracijos, kai kurie iš jų labai ilgai nesuskyla.

Trumpai apibūdinsime rekomenduojamus vartoti augalų apsaugos preparatus. Jų galite įsigyti parduotuvėse „Gamta“, ūkinių prekių parduotuvėse, o kai kuriuos—ir patys pasigaminti.

Anabazino sulfatas—tamsiai rudos spalvos skystis, gerai tirpstantis vandenyje. Kad preparatas geriau laikytųsi ant augalų, į tirpalą galima pridėti muilo (10 l tirpalo imama 40 g muilo). Vartojamas nuo čiulpiančiųjų vabzdžių “amarų, tripsų, blakučių, kandžių vikšrų. Galima maišyti su kitais skystais pesticidais — Paryžiaus žaluma, Bordo skysčiu, mineralinio tepalo emulsija bei kaikių ir sieros nuoviru.

Nikotino sulfatas vartojamas nuo tų pačių kenkėjų. Tirpalas gaminamas taip: 40 g muilo rūpestingai išplakama nedideliame kiekyje šilto vandens. Į gautą muilo emulsija pridedama 15 g koncentruoto nikotino sulfato ir papildoma iki 10 l vandens.

Nikolino sulfatą bei anabazino sulfatą galima vartoti ir kaip dustą (miltelius). Tam jie sumaišomi su užpildais: kalkėmis, siera, gipsu ir kt.

Geležies sulfatas—kristalinė medžiaga, kuri ore oksiduojasi („rūdija“), lengvai tirpsta vandenyje. Gerai veikia nuo įvairių vabzdžių ir grybinių augalų ligų: rauplių, garbanės. Geležies sulfatas taip pat vartojamas, kai induose su kambariniais augalais, išneštuose į lauką (ypač jei jie prikasti žemėse), atsiranda gleivių. 15% „sulfatų tirpalais dezinfekuojamos patalpos, kuriose auga augalai, pavyzdžiui, šiltnamiai.

Vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis) stipresnis negu geležies sulfatas (žaliasis akmenėlis), ypač gerai veikia nuo grybinių ligų. Bet jis ir žmogui nuodingesnis. Vario sulfato ir kalkių mišinys vartojamas 1 % koncentracijos Bordo skysčiui gaminti: imama 10 l vandens, 100 g vario sulfato ir 100 g negesintų kalkių. Vario sulfatas supilamas į maišelį, pasiūta iš audinio, ir įdedamas į indą su karštu vandeniu. Kai jis ištirpsta, vandens (šalto) papildoma iki 5 l. Kitame inde gesinamas ir, kad neišdžiūtų, nuolat laistomos vandeniu kalkės. Baigus gesinti, į kalkes nedidelėmis porcijomis pripilama iki 5 l vandens. Tada vario sulfato tirpalas nuolat maišant supilamas į gesintas kalkes (kalkių pieną).

Tinkamai pagamintas Bordo skystis būna žydros spalvos. Jei per daug sulfato, skystis turi žalsvą atspalvį, jei per daug kalkių,— rausvą. Blogai pagamintas Bordo skystis gali nudeginti augalus. Deja, parduotuvėse neretai parduodamas būtent toks tirpalas. Todėl geriausia šį pesticidą gaminti patiems. Nepamirškite, kad paruošto tirpalo skiesti vandeniu negalima. Bordo skystis tampa neveiklus labai greitai, po paros.

Bordo skystis—patikima priemonė nuo pačių įvairiausių ligų ir kenkėjų, bet vartoti jį reikia mokėti. Ant augalų neturi pakliūti stambių skysčio lašų. Apipurkšti augalą reikia labai rūpestingai, iš visų pusių. Jums pavyks tai padaryti, jei purkštuvo antgalį laikysite apie 80 cm nuo augalo.

Siera ir jos preparatai vartojami nuo kenksmingų vabzdžių ir grybinių ligų. Vabzdžių trachėjose sieros dalelytės ir garai sudaro nuodingus junginius, kurie ardo vabzdžių audinius. Siera puikiai naikina kambarinių gėlių „rykštę“ – voratinklinę erkutę.

Prieš purkšdami siera, augalą pašlakstykite vandeniu—tuomet sieros gumulėliai gerai prilips prie lapų, ūglių ir vaisių.

Sėkloms beicuoti labai tinka iormalinas. Beieas paruošiamas taip: imama 1 dalis 40% formaliuo ir 300 dalių vandens. Taip išvengiama grybinių ligų, taip pat ligų, kurias sukelia bakterijos, besidauginančios ant sėklų.

Prieš čiulpiančiuosius ir graužiaučiuosius vabzdžius vartojamos mineralinių tepalų emulsijos. Pagrindinė jų sudedamoji dalis – mineralinis tepalas (šeivinis arba automobilinis). Koncentracija 1% arba (automobilinio tepalo) 0,5%. Emulsijai gauti tepalas (50 g 10 l vandens) sumaišomas su muilo emulsija ir atskiedžiamas šiltu vandeniu. Vanduo turi būti minkštas (geriausia distiliuotas arba virintas, lietaus vanduo). Jei į emulsijos paviršių išplaukia tepalas, tokio koncentrato vartoti negalima.

Mineralinio tepalo emulsija aptraukia vabzdžio ar erkės kūną, ir šie, negaudami deguonies, žūva. Ypač emulsija būna veiksminga, kai į ją pridedama Bordo skysčio ar kalcio arsenalo.

Vabzdžius aptraukia ir žaliojo (kalio) arba ūkiško muilo tirpalai, todėl ir juos galima vartoti kaip efektyvia priemonę nuo čiulpiančiųjų augalų parazitų (tripsų, blakučių ir kt.) Emulsija ruošiama taip: 10 l minkšto vandens imama iki 500 g muilo. Gautu tirpalu padengiami augalo lapai ir stiebai. Žemė vazone apdengiama polietilenine plėvele. Po 15 minučių augalas nuplaunamas.

Stipriau veikia muilo ir žibalo emulsija. Jai paruošti į 10 l muilo tirpalo pridedama 100—300 g žibalo. Gerai paruošta emulsija panaši į pieną ir būna be riebių dėmių paviršiuje. Paruoštą emulsiją reikia tuoj pat vartoti. nes ji greit sluoksniuojasi. Praėjus dienai po apdorojimo, augalą būtina nuplauti.

Mūsų dienomis itin susidomėta augalais, kuriuos galima vartoti kaip preparatus nuo kenkėjų: didelės jų nuodingų išskyrų koncentracijos naikina kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Natūralios atrankos sąlygomis šios medžiagos, vadinamos fitoncidais, augalams padeda išlikti konkurencijoje dėl būvio.

Fitoncidinių savybių turi labai daug augalų. Dalis jų labai įprasti, plačiai paplitę ir dažnai auginami daržuose kaip dekoratyviniai ar valgomieji. Paminėsim keletą tokių augalų.

Pirmiausia tai česnakas ir svogūnas. Vandeninė česnako ištrauka sėkmingai vartojama nuo daugelio parazitų, tarp jų ir nuo voratinklinės erkutės. ištrauka ruošiama taip. Viena stambi česnako galvutė susmulkinama ir užpilama 2 l vandens. Po paros ištrauka perkošiama ir atskiedžiama dar 2 l vandens. Šiuo tirpalu augalas ir apipurškiamas. Česnako ištrauka purškiant kokius du tris kartus per mėnesį, augalus galima apsaugoti nuo kenkėjų.

Tokiu pat būdu gaminama ir svogūno ištrauka, tik ji truputį silpniau veikia.

Daugelis kenkėjų neatsparus nikotino (machorkos lapų ir stiebų arba machorkos dulkių) ekstraktui. Tinka ir kitų rūšių tabakas, tik jo reikia dvigubai daugiau: machorkos imama 50 g 1 l vandens, o kitokio tabako — 100 g. Ekstraktas ruošiamas 2 paras. Laikomas uždarame metaliniame arba stikliniame inde, nes veiklioji medžiaga—nikotinas yra labai lakus, ir iš atviro indo greit išgaruoja. Ekstraktas gerai veikia nuo visų įprastų kenkėjų, išskyrus skydamarius.

Erkių, blakučių lėliukėms, amarams naikinti galima vartoti ir kitokias ištraukas ar nuovirus.

Svogūno lukštų ištrauka: 150—200 g svogūno lukštų 4—5 dienas laikoma vandenyje, paskui nukošiama.

Kiaulpienės lapų ištrauka: 400 g lapų arba 200 g augalo kartu su šakniastiebiais užpilama vandeniu ir laikoma 2 valandas. Gautu tirpalu apipurškiamas augalas.

Bulvienojų ištrauka: vienas du žali bulvienojai arba 600—800 g džiovintų bulvienojų užpilama vandeniu, laikoma 3—4 valandas ir apipurškiama. Negalima perdozuoti, nes gali apdeginti augalus.

Efektyviai veikia (taip pat ir nuo voratinklinių erkučių) šviežias česnako tirpalas: 200-300 g česnako galvučių sumalama mašinėle mėsai malti, užpilama vandeniu ir tuoj pat purškiama ant augalų.

Nuo suaugusių amarų, erkių, blakučių, gumbinių vapsvelių vartojama tabako, česnako, kiaulpienės, Svogūno lukštų ir kraujažolės ištrauka: 800 g išdžiovintos paprastosios kraujažolės susmulkinama, užplikoma verdančiu vandeniu ir paliekama pritraukti 2 paras arba virinama 5 valandas ir nukošiama. Prieš vartojant pridedama truputį muilo.

Preparatai iš litoncidinių savybių turinčių augalų paprastai vartojami, kol augalas dar nelabai pažeistas ligos ar apniktas kenkėjų. Jie pakankamai efektyvūs tik tuo atveju, kai augalai nuovirais ar ištraukomis apipurškiami reguliariai, ne tik kai būtina, bet ir profilaktiškai.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia