Pastarnokų auginimas

0
38
Pastarnokai

Maistui vartojamos pastarnokų šaknys. Jos yra malonaus skonio, turi daug eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, ypač kalio.

Pastarnokai – atspariausia šalčiui šakniavaisinė daržovė. Gali žiemoti dirvoje. Anksti pavasarį iškasti švieži pastarnokai gali iš dalies pakeisti morkas ir papildyti ankstyvųjų daržovių sortimentą.

Pastarnokai gerai dera vidutinio sunkumo, pakankamai drėgnose puveningose dirvose. Nepuveningos dirvos tręšiamos kompostu 30-40 t/ha. Šviežiu mėšlu negalima tręšti, nes tada šakniavaisiai šakojasi. Tinkamiausi priešsėliai: kopūstai, agurkai, svogūnai, bulvės. Dirva pastarnokams ruošiama taip pat, kaip ir morkoms bei petražolėms. Pastarnokai į dirvą sėjami gegužės pirmojoje pusėje. Sėklų norma – 6-8 kg/ha. Sėjama eilėmis, 50-60 cm atstumais, arba juostomis paliekant 60 cm tarp juostų, o juostoje tarp eilučių – 20 cm. Sudygsta praėjus 15-20 dienų po sėjos. Pastarnokai retinami, kai išauga 2 tikrieji lapeliai, paliekant tarp augalų 8-10 cm atstumus. Išretintus pasėlius reikia papildomai patręšti, išberiant po 100 kg/ha amonio salietros, superfosfato ir kalio druskos. Tręšiama kultivatoriumi-tręštuvu. Per visą vegetacijos periodą naikinamos piktžolės, purenama dirva.

Pastarnokų derlius nuimamas vėlai, prieš užšąlant. Šakniavaisiai iškeliami plūgu be verstuvo. Lapai nupjaunami iki šakniavaisio galvutės ir laikomi rūsiuose.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 2

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia