Pastarnokai yra šakniavaisinė daržovė, turinti malonaus skonio, gausu eterinių aliejų ir mineralinių medžiagų, ypač kalio. Tai yra viena atspariausių šalčiui šakniavaisinių daržovių, gebanti žiemoti dirvoje. Anksti pavasarį iškasti pastarnokai gali būti naudojami kaip morkų alternatyva ir praturtinti ankstyvųjų daržovių pasirinkimą.
Pastarnokai geriausiai derės vidutinio sunkumo, pakankamai drėgnose ir puveningose dirvose. Nepuveningose dirvose rekomenduojama tręšti kompostu (30-40 tonų/ha), vengiant šviežio mėšlo, kad šakniavaisiai nesišakotų. Tinkamiausi priešsėliai yra kopūstai, agurkai, svogūnai ir bulvės. Dirvos paruošimas pastarnokams panašus į morkų ir petražolių. Sėjami gegužės pradžioje, sėklų norma – 6-8 kg/ha. Sėjama 50-60 cm atstumu eilėmis arba juostomis su 60 cm tarpais tarp juostų ir 20 cm juostoje. Sudygsta per 15-20 dienų.
Kai pastarnokai išauga du tikrieji lapeliai, jie retinami, paliekant 8-10 cm atstumus tarp augalų. Po retinimo pasėliai papildomai tręšiami, išberiant po 100 kg/ha amonio salietros, superfosfato ir kalio druskos, naudojant kultivatorių-tręštuvą. Per vegetacijos periodą būtina naikinti piktžoles ir purenti dirvą.
Derlius nuimamas vėlai, prieš užšalant žemei. Šakniavaisiai iškeliami plūgu be verstuvo, lapai nupjaunami ir pastarnokai laikomi rūsiuose.
