Avietės – sodinimas, auginimas ir priežiūra

0
13
Avietės - sodinimas, auginimas ir priežiūra

Aviečių uogos aromatingos, gero skonio, tinka perdirbimui. Dėl uogų trūkumo dažniausiai jos vartojamos kitų gaminių skoniui pagerinti. Uogose yra vitaminų C (30 mg%), B1, B2, PP. Plačiai vartojamos liaudies medicinoje. Augalas medingas.

Aviečių pas mus auginama labai mažai ir jų plotai, palyginus su kitų sodo kultūrų, mažėja. Avietės apsikrečia virusinėmis ir grybinėmis ligomis, todėl derlius būna mažas. Be to, daug darbo susidaro derlių nuimant. Todėl ši kultūra mažai rentabili.

Avietė (Rubus)— erškėtinių šeimos augalas. Ši gentis turi 12 pogenčių. Iš jų labiausiai paplitusios dvi avietės (Idaeobatus) ir gervuogės (Eubatus). Kultūrinės aviečių veislės išvestos iš trijų europietiškų ir amerikietiškų rūšių.

Gervuogių Lietuvoje auginama mažai. Jos derlingesnės už avietes, tačiau prastesnio skonio.

Morfologinės ir biologinės aviečių savybės

Avietė yra daugiametis puskrūmis. Šaknų sistema susideda iš šakniastiebių ir pridėtinių šaknų. Šakniastiebiai viršutiniame dirvožemio sluoksnyje auga horizontaliai į visas puses. Ant vasarą susiformuoja požeminių ūglių. Pirmaisiais metais šie ūgliai atžalos dar neišlenda į dirvos paviršių. Sekančių metų pavasarį jos pradeda sparčiai augti ir per vienerius metus išauga 1,5-2 m aukščio, o kai kurių veislių ir ilgesnės.

Pirmaisiais metais tokios atžalos dar nedera. Augimas jų užsitęsia, todėl viršūnėlėse ūgliai suplonėja, o pumpurai formuoasi silpnai. Prie atžalų šakniastiebio išauga daug pridetinių šaknelių. Atžalas, išaugusias toliau nuo pagrindinio krūmo, galima iškasti ir persodinti padauginti.

Antrų metų atžalos aukštyn nebeauga. Jos tik išaugina šonines šakutes su žiedynu. Gausiausi žiedynai išsivysto iš didžiausių pumpurų, t. y. iš vidurinės atžalos dalies arba kiek aukščiau. Tokios aviečių šakutės išaugina didžiausią derliaus.

Avietės pradeda žydėti vėlai ir žydi ilgai – apie mėnesį. Uogos noksta taip pat ilgai liepos—rugpjūčio mėnesiais, todėl nuimti derlių sunkiau. Mėgėjams sodininkams tai dar geriau ilgiau turi šviežių uogų. Derlių nuėmus, rugpjūčio mėnesį, aviečių antramečiai stiebai pradeda nykti, todėl jie pašalinami iš uogyno.

Kaip matyti iš biologinio augalo vystymosi ypatumų, šaknys yra daugiametės, o antžeminė dalis dvimetė. Aviečių atžalos auga kasmet, todėl ir dera jos kasmet. Remontantinių veislių aviečių pirmų metų atžalų viršūnėlėse išauga žiedai ir, jei ruduo šiltas, sunokina neblogą derlių. Sekančiais metais ši atžala dera antrą kartą iš žemiau esančių pumpurų.

Aviečių dauginimas

Avietės dažniausiai dauginamos sumedėjusiomis šaknų atžalomis. Yra ir kitų būdų dauginimas šakniastiebių auginiais, žaliomis atžalomis. Dauginimo medžiaga auginama specialiai įveistuose veisliniuose plotuose. Elitiniai sodinukai sodinami 2,5×1,4 m atstumais, kad augalai būtų izoliuoti vienas nuo kito ir pakaktų vietos šakniastiebiams bei atžaloms augti. Sekančiais metais, išaugus sodinuko pakaitiniams ūgliams 15-25 cm ilgio, profilaktikos tikslais senoji sodinuko dalis išpjaunama jr sudeginama. Antrų metų pavasarį, prieš pumpurams išsiskleidžiant, tuo pačiu tikslu iškasami, nepažeidžiant šakniastiebių, sodinuko pakaitiniai ūgliai. Rudenį iškasamos visos išaugusios atžalos. Po to dirva patręšiama mėšiu 40-60 t/ha ir sulėkščiuojama. Trečiaisiais metais iš dirvožemyje šakniastiebio dalių išauga vėl daug gerų atžalų. Dirva išpurenama ir surenkami šakniastiebiai. Iš jų ruošiami 6-10 cm šakniastiebių auginiai ir sodinami į vagutes 6-10 cm gyliu. Plonesni kaip 2 mm šakniastiebiai auginiams netinka. Iš tokio likviduojamo dauginimo sklypo galima pasiruošti 60-100 tūkst. šakniastiebinių auginių. Sekančiais metais iš jų išauga 30-35 tūkst. gerų aviečių atžalų

Per 3 metus iš veislinio aviečių dauginimo sklypo 1 ha išauginti 170-300 tūkst. aviečių atžalų.

Avietynui geriausiai tinka puri vidutinio sunkumo arba lengvo priemolio (pH 5,8-6,7) pakankamai drėgna dirva su laidžiu drėgmei podirviu. Gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 1,5 m nuo dirvos paviršiaus. Geriau tinka vietos, apsaugotos nuo vyraujančių vakarų ir šaltų šiaurės rytų vėjų.

Dirva aviečių auginimui

Dirva, kaip ir vaiskrūmiams, gerai įtręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąomis, kad uogynas per visą eksploatacijos laikotarpį būtų aprūpintas maisto medžiagomis. Herbicidais piktžolės naikinamos prieš įveisiant uogyną.

Avietynui skirtame plote išplanuojami 8-12 ha dydžio kvartalai ir apsodinami medžiais, kad būtų užuovėja. Pramoninis avietynas intensyvios sodininkystės sąlygomis eksploatuojamas 8-10 metų. Ūkiuose, kur koncentruojamas šios kultūros auginimas, sudaroma 10-14 laukų sėjomaina, kad uogynas būtų pastoviai atjauninamas.

Avietynuose turi būti tankesnė kelių sistema skersai ir išilgai eilučių, nes aviečių šakos greitai sensta, todėl daugiau jų reikia pašalinti. Be to, derlius nuimamas ilgiau negu kitų uoginių augalų. Pramoniniuose avietynuose avietės dažniau auginamos siauromis juostomis. Sodinamos 2,5-3×0,3-0,5 m (8-12 tūkst. 1 ha) atstumais. Eilutėse avietės sodinamos tankiau, kad greičiau susiformuotų juostos ir anksčiau pradėtų derėti.

Aviečių sodinimas

Avietės sodinamos anksti pavasari arba rudenį. Nedideliuose plotuose sodinamos rankomis į vagutes. Sumedėjusios aviečių atžalos sodinamos tokiu pat gyliu, kaip ir augo dauginimo plote, o sodinant rudenį, — 2-3 cm giliau. Prieš sodinimą atžalos gerokai patrumpinamos, paliekama tik 20-30 cm ilgio žemutinė jos dalis.

Į uogyną sodinamos 2-3 geriausių rajonuotų veislių avietės. Avietės yra savidulkės, tačiau, kaip ir kiti uoginiai augalai, apsivaisinusios kryžmiškai, išaugina didesni derlių. Todėl uogyną sodinama kelių veislių avietės ir išdėstomos jos kvartale po 6-10 eilučių. Pasodintos avietės palaistomos ir mulčiuojamos durpėmis. Pasodinus pavasarį, jei dirva sausa, laistoma pakartotinai. Po metų uogyne atliekama revizija ir tuščiose vietose pasodinama tos pačios veislės sodinukų.

Avietyno priežiūra

Per trejus ketverius metus pasodintose eilutėse priauga tiek atžalų, kad avietyne susiformuoja tankios 40-60 cm pločio juostos. Visos atžalos, kurios išauga už juostos ribu (tarpueiliuose), įdirbant dirvą, sunaikinamos. Pirmaisiais metais stebima, ar sveikas avietynas. Sergantys virusinėmis ar pavojingomis grybinėmis ligomis augalai skubiai pašalinami.

Dirvos priežiūra

Tarpueiliai vasarą sistemingai purenami 5-6 kartus 10-12 cm gyliu, o pavasarį ir rudenį žemė įdirbama giliau. Aviečių juostos purenamos rankiniu būdu kauptukais arba sodo šakėmis. Kaupiama negiliai (7-10 cm gyliu), kad nebūtų pažeisti šakniastiebiai. Piktžolių auga mažiau ir sudaromos geresnės mitybos sąlygos, kai juostos mulčiuojamos durpėmis, kompostu (be piktžolių sėklų), pjuvenomis, šiaudais. Tai daroma pavasarį, pirmą kartą eilutes supurenus. Greičiausiai piktžolės sunaikinamos simazinu 1-2 kg/ha. Derančiame avietyne piktžolės naikinamos, purškiant simazinu po 3-4 kg/ha veiklios medžiagos. Jei ant augalų chemikalų nepateks, tai galima purkšti dalaponu 8—10 kg/ha.

Uogynas kasmet tręšiamas mineralinėmis trąšomis NPK 60—90 kg/ha, organinių trąšų – mėšlo ar komposto – duodama kas 2-3 metai po 40-60 t/ha.

Augalų priežiūra

Svarbiausias augalų priežiūros darbas – tai vienerių metų ir dvejų metų atžalų skaičiaus ribojimas juostose. Pavasarį avietyne išpjaustomos išlūžusios, pažeistos ir ligotos šakos. Viename juostos metre paliekama tik 12-15 gerai išaugusių, sveikų atžalų. Jų viršūnėlės patrumpinamos iki geriau augusių pumpurų. Atžalos nepaliekamos ilgesnės kaip 1,8 m, o jų skaičius juostoje iš dalies ribojamas juostos pločio, ries siauresnėje juostoje lieka mažiau atžalų.

Rugpjūčio mėnesį, derlių nuėmus, pašalinamos visos derėjusios antrametės atžalos. Anksčiau pašalinus antrametes atžalas, susidaro palankesnės sąlygos augti vienerių metų atžaloms. Tuo pačiu metu praretinamos silpnesnės vienerių metų atžalos. Viename išilginiame juostos metre paliekama apie 20 geriausiai augančių vienerių metų atžalų. Jei atžalos vasaros pabaigoje auga labai vešliai, tai patrumpinama viršūnėlė, kad susilpnėtų jų augimas. Genėjama sekatoriais. Visos šakos išpjaustomos kiek galima žemiau.

Geriausias derlius avietyne gaunamas, kai atžalos pririšamos prie nutiestų avietyne. Daroma taip. Pirmaisiais po sodinimo metais eilutėse kas 10 metrų įkasami su mašina gelžbetoniniai 2-2,2 m ilgio stulpeliai. (10×10 cm storio). Virš dirvos paliekama 1,5-1,8 m stulpelio ilgio. 1 ha reikia 400 stulpelių. Tarp stulpelių 0,5-0,9 m ir 1,3-1,5 m aukščiu ištempiamos dvi eilės vielos. Tinkamiausia nerūdijanti, netrapi plastmase izoliuota 2-3 mm storio viela (1 ha reikia iki 440 kg). Išvyniojama su prietaisu ir įtempiama keltuvu.

Kasmet pavasarį, prieš išsiskleidžiant pumpurams, dvimečiai stiebai pritvirtinami prie šių vielų. Tvirtinama įvairiai: pririšant stiebus po vieną ar po 2-3, atžalas perpinant špagatu prie vielos. Atžalas prie vielos galima pririšti ir mašina. Pritvirtinus derančius stiebus, 20-30% padidėja uogyno derlingumas, našesnis darbas, renkant uogas.

Avietyną likviduojant, viela nuimama ir stulpeliai išraunami ta pačia mašina, kuria buvo pastatyti.

Aviečių derliaus nuėmimas

Aviečių uogos renkamos 20-30 dienų ir dar ilgiau. Uogos skinamos kas antra arba kas trečia diena ir dedamos nedideles 2-2,5 kg talpos balanines dėžutes. Nuskintos uogos turi būti sausos, standžios, nesumaišytos. Uogos skinamos be taurėlapių arba su jais. Aviečių uogos greičiausiai genda iš uoginių kultūrų, todėl surinktas reikia skubiai realizuoti arba perdirbti. Avietyne auginamos tik vienodo amžiaus atžalos. Derėjimo metais vienerių metų atžalos sunaikinamos reterdantais bei kitais chemikalais. Taip auginant, geresnės sąlygos darbams mechanizuoti, o uogyno derlingumas padidėja 1,5-2 kartus.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 1

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia