Krapai (Anethum graveolens L.) yra aromatinga, vienmetis skėtinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Jie turtingi eteriniais aliejais, o lapuose yra vitamino C ir karotino. Krapai naudojami kulinarijoje žali, džiovinti arba sūdyti.
Krapų derlius renkamas skirtingais augimo etapais. Jauni, 20-30 dienų amžiaus ir 15-20 cm aukščio krapai naudojami paskaninti įvairiems patiekalams. 60-80 dienų amžiaus krapai, aukščio 0,7-1,2 m ir dar nesubrendusios sėklos, naudojami daržovių sūdymui ir rauginimui.
Krapų sėklos sėjamos ir auginamos panašiai kaip salotos bei špinatai. Sėkloms reikia 10-15 dienų iki sudygimo, žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Augalui reikalinga daug drėgmės, ypač vegetacijos pradžioje. Dideli derliai gaunami puriose, maistingose dirvose. Norint užsiauginti tik lapų, sėjama 20-25 kg/ha, o norint gauti ir sėklų – 12 kg/ha.
Jauni krapai raunami su šaknimis arba pjaunami peiliu. Vidutinis derlius yra 80-90 cnt/ha, o pieninės brandos krapų – 100-120 cnt/ha. Krapai taip pat auginami tarpinės kultūros būdu kopūstų, agurkų ir kitų daržovių pasėliuose.
Inspektuose ir pavasario šiltnamiuose krapai auginami kaip pagrindinė ar tarpinė kultūra. Sėklos dezinfekuojamos ir mirkomos iki išbrinkimo. Į 1 m² išsėjama 20 g sėklos. Temperatūra šiltnamyje iki sudygimo laikoma 20-25°C, o sėkloms dygstant ir 4-5 dienas po sudygimo – 10 °C. Po to – 20-22°C. Krapai laistomi retai, bet gausiai. Pagrindinėje kultūroje gaunama 2-3 kg/m², o tarpinėje – 0,5-0,6 kg/m².
