Šaltalankių sodinimas ir auginimas

0
958
Šaltalankių sodinimas ir auginimas

Šaltalankių nauda žmonėms

Šaltalankių uogos smulkios (8-9 mm) apvalios arba kiaušiniškos formos. Jos tankiai aplipusios šaltalankio ūglius. Dažniausiai rūgščios, turi daug (3,2 proc.) organinių rūgščių, mažai (4-6 proc.) cukraus, iki 8000 mg/kg vitamino C, yra B, E, P, F vitaminų, iki 400 mg/kg karotino, 130-170 mg/kg karotinoidų. Uogų minkštime yra iki 9 proc., o sėklose – iki 12,5 proc. aliejaus.

Senovės graikai šaltalankių lapais šerdavo žirgus, kad blizgėtų jų plaukai. Gal nuo tada atsirado botaninis pavadinimas Hippophae (hippos – žirgas, phae – blizgantis). Dabartiniu metu šaltalankių vaisiai naudojami įvairiems produktams, vitaminams, gydomiesiems aliejams gaminti. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai, uogienės, želė, degtinės antpilai, likeriai, sirupai, vynas. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas, turintis profilaktinių ir gydomųjų savybių. Šaltalankiai vertingi ne tik savo uogomis, bet ir dekoratyvinėmis savybėmis.

Šaltalankių kilmė, istorija, paplitimas

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) vienintelė rūšis, kuri auga Vakarų ir Pietų Sibire, Kaukazo ir Vidurinės Azijos kalnuose, Viduržemio jūros pakrantėse, Karpatuose, Baltijos pietinėje pakrantėje ir Lietuvoje. Šaltalankis sudaro atskiras Baltijos, Karpatų, Kaukazo, Sibiro, Vidurinės Azijos populiacijas. Lietuvoje auginami Baltijos populiacijos šaltalankiai, kurie susiję su Sibiro populiacija. Ji davė pradžią pirmosioms veislėms. Auginant jas Lietuvoje nustatyta, kad Sibiro kilmės veislės neatsparios vytuliui. Neretai jau trečiais augimo metais augalai pradeda džiūti. Tačiau jų uogas lengviau skinti. Iš Sibiro introdukuotos šaltalankio veislės tiriamos Lietuvoje nuo 1980 m. Vertingomis laikoma tokios veislės, kurių uogų koteliai ilgi ir lengvai atsiskiria nepažeidžiant odelės.

Šaltalankių augimo ir derėjimo ypatumai

Dygliuotasis šaltalankis žilakrūminių šeimos (Elaeagnaceae). Šaltalankio (Hippophae) genties kautavaisinių grupės vaismedis – medžiakrūmis. Išauga nuo 2 iki 6 ir daugiau metrų aukščio, gyvena 10-15 metų, atsijaunina šaknų atžalomis. Tai dvinamis augalas su vienalyčiai kuokeliniais ir piesteliniais žiedais. Žiediniai pumpurai mišrūs, formuojasi paprastai metūgliuose. Derėjusios dvimetės šakelės paprastai džiūsta. Vegetacijos pabaigoje kuokeliniai pumpurai turi 8-10 pumpurinių žvynelių, jie 3-4 kartus stambesni už piestelinius. Kuokelinių ir piestelinių žiedų dydis, pumpurinių žvynelių skaičius yra būdingiausi požymiai vyriškiems augalams nuo moteriškų atskirti jų derėjimo pradžioje. Pavasarį iš pumpurų auga trumpi 3-5 cm ilgio vaisiaūgliai su lapais ir žiedų puokštėmis. Ten užsimezga nuo 2 iki 11 vaisių. Uogoms sunokus, vaisiaūgliai nunyksta.

Žydi gegužės mėnesį. Piestelinius žiedus kryžmiškai apdulkina vėjas. Vienas kuokelinis augalas apdulkina 10 piestelinių. Kuokeliniai žiedai stambesni už piestelinius. Kuokeliniai žiedynai turi 4-6, piesteliniai — 2-3 žiedus. Besivystantys generatyviniai ūglio pumpurai išsidėstę žvynelių lapų pažastyse, todėl mažai pastebimi. Vaisiai — oranžiniai raudoni kaulavaisiai, tankūs, aplipę šakeles, sultingi. Vidutinė uogos masė nuo 0,2 iki 0,8 g. Šaknys skleidžiasi gulsčiai, prisitaikiusios augti lengvose priesmėlio dirvose, pasisavinti atmosferos azotą gumbeliais — andotrofine mikorize. Augalas pradeda derėti trečiais ketvirtais metais po pasodinimo. Suaugę gali išauginti 10-23 kg derlių. Šaltalankius auginti lengva, bet rinkti sunku.

Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis iki –50°C žiemomis. Jų šaknys ištveria iki –20°C šalčius. Tačiau gilaus poilsio laikotarpis trumpas. Perėję priverstinės ramybės tarpsnį, šalčiams augalai mažiau ištvermingi, ypač pumpurai. Blogai žiemoja tada, kai sniego nedaug, šalčiai nedideli, žemė po sniegu neįšalusi, šaknų zonoje 1-2°C temperatūra. Po tokių žiemų augalai gali žūti, nes pašunta jų šaknys. Šaltomis žiemomis ir esant iki 30 cm sniego dangai, šaltalankiams taip neatsitinka.

Šaltalankių dauginimas

Šaltalankiai dauginami atžalomis, atlankomis, auginiais ir sėklomis. Sėklos dauginimui renkamos iš vertingiausių augalų. Jas galima sėti tiesiai šaltalankyno daigyną prieš pat užšąlant. Sėjama eilutėmis 2-3 cm gyliu tokiu tankumu, kad jų nereikėtų pikuoti. Vasarą atliekami elementarūs priežiūros darbai: dirvos purenimas ir piktžolių naikinimas. Rudenį sėjinukai persodinami 20×20 cm atstumais ir auginami dar vienus ar dvejus metus iki sodinimo šaltalankyną. Nepasėtos sėklos stratifikuojamos 2– 3 mėnesius. Pavasari pasėtų stratifikuotų sėklų sėjinukai dygsta veliau ir auga prasčiau. Veisliniai šaltalankiai dauginami atlankomis, atžalomis ir auginiais. Žaliaisiais auginiais dauginami įšaknijant birželio mėnesi inspektuose arba šiltnamiuose. Jie reguliariai purškiami vandeniu, saulėtomis dienomis užpavėsinami, kad būtų šiltas ir drėgnas oras. Dauginant žaliais auginiais sunkokai šaknijasi.

Šaltalankių auginimas

Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pHkci 6,5-7,0, kai gruntinis vanduo ne aukščiau kaip 0,5 m nuo žemės paviršiaus. Geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu, kur mažiau susikaupia sniego žiemos metu. Šaltalankis dera 10-12 m. Dirva parengiama kaip serbentynui. Geriau sodinti pavasarį. Sodinama 3-4 m atstumais tarp eilių ir 1-2 m atstumais eilėse. Sodinama taip, kad kuokeliniai (vyriški) augalai sudarytų 6-7 proc. bendro augalų skaičiaus. Stambesniuose šaltalankynuose bet kokių veislių dvi eilės piestelinių (moteriški) augalų keičiamos taip, kad kombinuotoje eilėje būtų penktas augalas kuokelių. Sodinami vegetatyviškai padauginti vienmetukai arba dvimetukai, arba ne jaunesni kaip trimečiai sėjinukai. Sodinama stačiai, 10-15 cm giliau negu augo. Sunkesnėse dirvose sodinimo žemės sumaišomos su smėliu arba durpėmis. Tarpueiliai purenami 10-15 cm gyliu, o pakrūmės 5-8 cm gyliu. Giliau (iki 20 cm) galima purenti tarpueilius vyresnio kaip 6 m amžiaus šaltalankyno kultivatoriais, o pakrūmes — frezomis.

Šaltalankiams reikalinga 70-90 proc. dirvos drėgmė iki 60 cm gylio, ypač pirmoje vegetacijos pusėje. Šaltalankynus nederlingose dirvose naudinga tręšti kasmet, rudenį išberiant po 60kg/ha fosforo ir kalio trąšų veikliosios medžiagos, o pavasarį 60 kg/ha azoto v.m. ir mulčiuoti pomedžius 20 t/ha perpuvusiu mėšlu. Piktžolės pomedžiuose naikinamos herbicidais.

Individualiuose soduose pakanka kelių augalų. Svarbu juos pasodinti ir auginti saulėtoje vietoje. Paprasčiausia sodinti atžalinius šaltalankių sodinukus. Tik svarbu žinoti, kurie vyriški, kurie moteriški. Sodinant svarbu, kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. Jei sode auginamas tik vienas moteriškas augalas, tai jo vainiko šaką turi būti įskiepyta vyriško augalo šakelė.

Vienastiebiai šaltalankių sodinukai po pasodinimo patrumpinami, kad šakotųsi. Vėlesniais metais šalinamos sausos šakos. 9-10 m. amžiaus šaltalankiai jauninami – patrumpinamos trimetės šakų viršūnės. Vegetatyviškai padaugintais sodinukais įveistas šaltalankynas atjauninamas šaknų atžalomis.

Šaltalankių uogos noksta rugsėjo pradžioje. Jų derliaus ėmimas sudėtingas, nes šakos dygliuotos, o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių, negu prie vaisių. Skinant kotelis išsirauna iš vaisiaus, atsiveria žaizdelės, pro kurią sunkiasi sultys ir graužia skynėjams subadytas rankas. Todėl skynėjas negali dirbti daugiau kaip 3-4 dienas. Per 7-8 valandas galima surinkti 13-15 kg vaisių. Derlius lengviau imamas, prasidėjus žiemos šalčiams (-15 °C). Tada vaisiai krečiami ant patiesalų (polietileninės plėvelės). Šitaip per dieną galima surinkti 30-40 kg sušalusių uogų. Perspektyvus yra vibracinis metodas derliui imti. Veislių, turinčių ilgus vaiskočius, uogos raškant nesusitrina, nusiraško su koteliu, galima per dieną surinkti 2-3 kartus daugiau uogų. Greičiau skinama naudojant įvairius metalinius kabliukus, kilpeles, žirkles, šukas. Tačiau tada daugiau vaisių susitraiško, prisimaišo nemažai lapų, pažeidžiama šakelių žievė.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 4.5 / 5. Įvertinimų skaičius: 8

Įrašas dar neįvertintas.

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia