Pukuotosios vyšnios auginimas sode ir dauginimas

5
667
Pukuotosios vyšnios auginimas sode ir dauginimas

Vyšnių nauda žmonėms

Vyšnių vaisiuose yra 10,9-18,8 proc. sausų medžiagų, 5,9-7,8 proc. cukrų, 0,6-1,1 proc. organinių rūgščių, 20-29 mg askorbo rūgšties. Vaisiai vartojami švieži, iš jų verdami kompotai, uogienės, spaudžiamos sultys.

Kilmė, istorija, paplitimas

Pukuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa). Paplito iš Centrinės Kinijos augimviečių. Iš ten jos pateko į Korėją ir Šiaurės Kiniją, Tolimuosius Rytus, Vidurinę Aziją — Rytų Kazachstaną, Centrinę Kirgiziją, bei Vakarų Pamyrą. Ten vadinta Ando vyšnia. V. Paukštė 1957 m. introdukavo šią vyšnią iš Tolimųjų Rytų į Lietuvą, labai sėkmingai daugino sėklomis ir išplatino tarp sodininkų.

Augimo ir derėjimo ypatumai

Veltininės vyšnios — kaulavaisiniai vaiskrūmiai dar vadinami pūkuotosiomis vyšniomis, nes lapai ir vaisiai su pūkuotais plaukeliais. Išauga iki 3m aukščio. Senos šakos pilkai rusvos, atsipleišėjusia žieve, metūgliai pūkuoti. Žiedai balti, išsidėstę po 1-2. Žydi gegužės pabaigoje, anksčiau už paprastąsias vyšnias. Vaisiai noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vaisiai su trumpais koteliais, patogūs skinti, masė 1,5-4 g, iki 1 cm skersmens, rutuliški, šviesiai arba tamsiai raudoni.Vienas normaliai augantis krūmas subrandina 4-7 kg vaisių. Švieži vaisiai trumpai laikosi, netransportabilūs. Lietingu oru nokę vaisiai neretai sutrūkinėja. Šias vyšnias labai mėgsta miško paukščiai. Jie lesa vyšnių kauliukų branduoliukus, todėl po antplūdžio neapsaugotų vyšnių pokrūmiai būna balti nuo kauliukų skeveldrėlių. Veltininės vyšnios atsparios šalčiams, nereiklios dirvai, bet geriau auga lengvose dirvose. Nemėgsta drėgnų dirvų, jose blogiau dera ir anksčiau sunyksta. Sėjinukai pradeda derėti 3-aisiais gyvenimo metais, formuoja puokštines šakeles, kurios paprastai dera 2-4 metus. Vaisiai lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. Jie saldžiarūgščiai, sultingi.

Pukuotų vyšnių dauginimas

Pukuotos vyšnios dauginamos sėklomis, atlankomis, žaliais auginiais. Iš sėklų išaugę augalai gali būti mažiau vertingi už atrinktus ir vegetatyviškai padaugintus. Todėl tenka daryti vertingesnių augalų atranką.

Sėklos stratifikuojamos rudenį, nes stratifikacijos laikotarpis trunka 180-200 dienų. Sėjama pavasarį arba rudenį. Stratifikuojant pavasarinei sėjai kauliukai sumaišomi su švariu upės smėliu (1:3-4) ir mišinys supilamas vazonėlį. Vazonėlis pridengiamas tankiu vielos tinkleliu ir nemirkstančioje vietoje įkasamas į žemę kastuvo gilumu. Iškastos stratifikuotos sėklos pavasarį pasėjamos lysves 2-3 cm gylyje. Išdygęs tankus pasėlis praretinamas, tarp sėjinukų eilėse paliekant 8-10 cm atstumus. Į nuolatinę auginimo vietą sodinami dvimečiai sėjinukai.

Pukuotosios vyšnios auginimas sode

Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta, derlinga priesmėlio dirva. Įdirbama ir patręšiama taip pat, kaip ir serbentams. Vyšnios sodinukai sodinami rudenį, nes pavasarį pradeda anksti augti. Sodinama 2 m atstumais tarp ir 1-1,5 m atstumais eilėse. Sodinama tokiame gylyje, kokiame augo dauginimo sklypelyje. Pasodinti augalai mulčiuojami durpėmis arba mėšlu. Pasodintos vyšnios auga krūmo forma. Krūmus reikia kasmet genėti iki vegetacijos pradžios. Krūme galima auginti 15-20 stiprių šakų. Sodo žirklėmis iškerpamos sulaužytos, ligotos, krūmą tankinančios šakos ir silpni ūgliai, nepaliekant kelmelių. Pukuotoji vyšnia neatspari moniliozei. Sergančių ūglių lapai vysta ir džiūsta jau žydėjimo metu. Tokie ūgliai ir šakelės išpjaunami. Žiemą pašunta šaknies kaklelis ir 10-15 cm aukščiau jo esanti liemenėlio dalis. Jeigu pašunta ir šakos, krūmai paprastai žūva. Kai pašunta tik dėmėmis, tai iš nepašutusio šaknies kaklelio pradeda augti tankios atžalos. Atžaliniai ūgliai kitą žiemą arba po 1-2 metų vėl gali pašusti. Taip atsitinka nepastoviomis žiemomis ir susidarius storesnei sniego dangai, kai neįšąla žemė. Visais atvejais šaknys lieka gyvos ir sveikos. Pašutimas nėra grybinių ligų priežastis. Vyšnia formavosi mažasniegėmis, stabilių žiemų sąlygomis, kuriomis vyšnių žiemos poilsis trukdavo iki pavasario šiltų dienų pradžios. Ten tokių pašutimų nebūta. Todėl pašutimų gali išvengti atrinktų formų vegetatyviniai palikuonys. Tokią atranką reikia daryti auginant pukuotasias vyšnias įvairaus klimato sąlygomis.

Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. Tada jie skinami valgyti švieži. Perdirbimui vaisiai skinami, kai jie pasiekia maksimalų dydį, bet dar neprasidėjus vartojimo brandai. Tuo laiku krūmo viduryje jie gali būti dar balsvi ir kietoki. Kitaip jie ilgiau nesilaiko ir būna netransportabilūs.

Veltininė vyšnia naudojama kaip žemaūgis, šalčiui atsparus poskiepis slyvoms.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Įvertinimų skaičius: 3

Įrašas dar neįvertintas.

5 KOMENTARAI

  1. Prisimenu nuo vaikystės šias uogas, labai noriu pirkti Pūkuotąją vyšnią,bet nerandu,gal turite pardavimui ar žinote kur įsigyti?
    Ačiū

Palikite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia