Salotinės cikorijos (Cichorium intybus var. foliosum) yra vertinamos dėl traškių, švelniai karčių lapų ir galvučių, kurios ypač gerai tinka rudens–žiemos salotoms. Lietuvos sąlygomis jos yra gana patikimas, vėsą mėgstantis augalas, tačiau geriausiam rezultatui svarbu tiksliai pasirinkti sėjos laiką, subalansuoti drėgmę ir nepadauginti azoto, kad galvutės susiformuotų tvirtos, o kartumas būtų malonus, bet ne aitrus.
Straipsnio turinys
Salotinių cikorijų sodinimas
Veislės ir auginimo tikslas
Prie „salotinių cikorijų“ paprastai priskiriamos kelios grupės, kurios skiriasi forma ir auginimo niuansais. Prieš sėją verta nuspręsti, kokio derliaus norite.
- Raudonlapės galvutės (radicchio) dažniausiai auginamos rudeniniam derliui, išryškina spalvą vėsesniu oru.
- Cukrinė galva (sugarloaf) suformuoja pailgas, šviesias galvas, kol jaunos būna švelnesnės.
- Šakninės cikorijos priverstinimui (witloof tipo) pirmiausia auginamos dėl šaknų, o vėliau iš jų tamsoje išauginamos šviesios gūželės.
Jeigu norite patikimiausio rezultato pradedančiajam, rinkitės rudeninę sėją galvutėms formuoti, nes vasaros karštyje ir ilgoje dienoje cikorijos lengviau išauga į žiedus.
Vietos parinkimas
Cikorijoms tinka saulėta arba lengvai pusiau pavėsinga vieta. Idealu, kai karščiausią dienos dalį augalai gauna šiek tiek priedangos, nes tai mažina stresą ir kartumo aštrumą.
Dirva geriausia:
- lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis;
- purus, gerai drenuotas sluoksnis bent 25–30 cm gylyje;
- pH 6,0–7,5.
Jeigu dirva rūgšti (pH žemiau 6,0), kalkinimą geriausia atlikti rudenį prieš planuojamą auginimą.
Dirvos paruošimas
Stabiliai galvučių kokybei labai svarbus tolygus dirvos maistingumas ir drėgmės režimas.
Prieš sėją ar sodinimą:
- Įterpkite 3–5 kg gerai perpuvusio komposto į 1 m².
- Jei dirva skurdi, papildomai galima įmaišyti 20–30 g kompleksinių daržovių trąšų į 1 m².
- Dirvą supurenkite iki 20–25 cm, išlyginkite, kad sėklos patektų į vienodo drėgnumo sluoksnį.
Šviežio mėšlo cikorijoms geriau nenaudoti, nes jis didina ligų riziką ir gali išbalansuoti azoto kiekį.
Sėjos laikas
Lietuvos klimato zonoje sėjos laikas dažnai nulemia, ar augalas formuos lapų rozetę ir galvutę, ar skubės žydėti.
Orientaciniai laikai:
- Ankstyvam lapiniam derliui: balandžio pradžia–gegužės vidurys, kai dirva įšilusi bent iki 8–10 °C.
- Rudeninėms galvutėms: birželio pabaiga–liepos vidurys. Ši sėja dažniausiai duoda gražiausias, tvirčiausias galvas rugsėjį–lapkritį.
- Šaknims priverstinimui: gegužė–birželis, kad iki spalio šaknys spėtų sustorėti.
Sėjos gylis ir tankumas
Sėklos smulkios, todėl per gili sėja stipriai sumažina sudygimą.
Praktiniai skaičiai:
- Sėjos gylis 0,5–1,0 cm lengvesnėse dirvose ir apie 0,5 cm sunkesnėse.
- Atstumas tarp eilių 30–40 cm.
- Atstumas tarp augalų eilėje po retinimo 25–35 cm galvučių formoms.
Jei sėjate tankiau, augalai dažniau formuos mažesnes, laisvesnes galvas arba augins daugiau lapų, bet ne kompaktišką galvutę.
Daigų auginimas ir išsodinimas
Daigais auginti naudinga, kai norite ankstesnio starto arba turite ribotą plotą.
Rekomendacijos:
- Sėkite į daigyklas 3–4 savaitės prieš planuojamą išsodinimą.
- Optimali dygimo temperatūra 15–20 °C.
- Išsodinkite, kai daigai turi 4–6 tikruosius lapus.
- Daigų sodinimo gylis toks, kad augimo kūgelis liktų virš dirvos paviršiaus.
Per giliai pasodintos cikorijos dažniau pradeda pūti arba formuoja netaisyklingas galvas.
Salotinių cikorijų auginimas
Temperatūra ir augimo ritmas
Cikorijos yra vėsių sezonų daržovė. Galvučių kokybė geriausia, kai augimas vyksta tolygiai be karščio šuolių.
- Optimalus augimo intervalas 12–20 °C.
- Ilgalaikė temperatūra virš 25 °C didina kartumą ir žiedynų formavimosi riziką.
- Lengvos 0–(-3) °C šalnos rudenį dažnai pagerina skonį ir spalvą, ypač raudonlapėse veislėse.
Laistymas
Netolygi drėgmė yra viena dažniausių priežasčių, kodėl galvos būna laisvos arba lapai pernelyg kartūs.
Gairės:
- Jauniems augalams palaikykite nuolatinę lengvą drėgmę 5–10 cm gylyje.
- Vasarą orientuokitės į 20–30 mm vandens per savaitę, priklausomai nuo kritulių ir dirvos tipo.
- Laistykite rečiau, bet gausiau, kad drėgmė pasiektų 15–20 cm gylį.
Laistant ant lapų vėsiu oru didėja grybinės ligos rizika, todėl geriau laistyti ryte ir prie šaknų.
Tręšimas
Cikorijos mėgsta derlingą dirvą, bet per didelis azoto kiekis gali sukelti purias galvas ir didesnį jautrumą puviniams.
Praktiška schema daržui:
- Pradinis fonas: 3–5 kg komposto į 1 m².
- Papildomai vegetacijos metu: 1–2 kartus po 8–12 g azoto trąšų į 1 m², jei augimas akivaizdžiai lėtas ir lapai šviesėja.
- Jei naudojate kompleksines trąšas, rinkitės tokias, kuriose azotas subalansuotas su kaliu.
Kalis svarbus lapų tvirtumui ir skoniui, todėl jo trūkumas dažnai pasireiškia silpnomis, plonomis galvutėmis.
Retinimas, ravėjimas ir mulčiavimas
Kad cikorijos suformuotų vienodo dydžio galvas, sudygusius augalus būtina retinti.
- Pirmas retinimas, kai daigai 2–3 lapelių fazėje.
- Galutinis atstumas 25–35 cm, priklausomai nuo veislės.
- Ravėkite reguliariai pirmas 4–6 savaites, kol rozetės neuždengė dirvos.
Mulčias 2–4 cm sluoksniu (nupjauta žolė, šiaudai, kompostas) padeda išlaikyti drėgmę ir stabdo piktžoles, bet svarbu neapversti augimo kūgelio.
Galvučių formavimasis ir balinimas
Kai kurios veislės būna švelnesnės, jei dalis galvutės apsaugoma nuo šviesos.
Galite taikyti paprastą metodą:
- Likus 10–20 dienų iki derliaus, sausą dieną lengvai suriškite išorinius lapus virš galvutės.
- Svarbu, kad lapai būtų sausi, nes drėgmė po surišimu gali skatinti puvinį.
Šis būdas ypač tinka, jei norite sumažinti kartumą cukrinės galvos ar žalesnėms formoms.
Derliaus nuėmimas
Derliaus laikas priklauso nuo veislės ir sėjos meto.
Orientaciniai terminai:
- Lapiniam skynimui: 45–60 dienų po sėjos.
- Galvutėms: 70–110 dienų po sėjos.
- Šaknims priverstinimui: 120–150 dienų po sėjos.
Galvutę pjaukite aštriu peiliu palikdami 2–3 cm kotelio. Jei šaknys sveikos, kartais galima sulaukti silpnesnio atžėlimo.
Šaknų paruošimas priverstinimui
Jei auginate witloof tipo cikorijas, pagrindinis tikslas lauke yra gauti stambias, taisyklingas šaknis.
Praktiniai skaičiai:
- Rinkite šaknis, kai jų skersmuo 3–5 cm, ilgis 15–20 cm.
- Iškaskite spalio mėnesį prieš stiprias šalnas.
- Nupjaukite lapus palikdami apie 2–3 cm virš šaknies kaklelio.
- Laikykite 0–2 °C temperatūroje, 90–95 % drėgmėje 2–8 savaites.
Priverstinimui:
- Sodinkite šaknis vertikaliai į drėgną substratą.
- Laikykite visiškoje tamsoje 12–18 °C.
- Gūželės dažniausiai užauga per 21–30 dienų.
Jei temperatūra viršija 18–20 °C, gūželės tampa laisvesnės ir kartesnės.
Salotinių cikorijų priežiūra
Kenkėjų kontrolė
Cikorijos nėra pats mėgstamiausias kenkėjų taikinys, bet kai kurie pažeidimai gali stipriai pabloginti galvučių išvaizdą.
Dažniausi:
- Šliužai, ypač drėgnais rudenimis.
- Amarai sausomis, šiltomis vasaromis.
- Dirviniai kenkėjai jaunuose pasėliuose.
Prevencijai padeda tvarkingas lysvių kraštų šienavimas, mulčiavimas be per didelio drėgmės užlaikymo ir reguliarus augalų apžiūrėjimas kas 3–5 dienas intensyvaus augimo periodu.
Ligų prevencija
Didžiausia rizika siejasi su persistengta drėgme ir per tankiu pasėliu.
Dažniausios problemos:
- Lapų dėmėtligės.
- Minkštasis puvinys galvutėse.
- Šaknų puviniai priverstinimo cikle.
Kad sumažintumėte riziką:
- Laikykitės 25–35 cm tarpo tarp augalų.
- Laistykite rytais.
- Venkite azoto pertekliaus antroje vasaros pusėje.
- Nenaudokite tų pačių lysvių cikorijoms ar giminėms (pvz., salotoms) kasmet.
Kartumo valdymas
Kartumas yra natūrali cikorijų savybė, bet jis gali tapti per stiprus.
Kartumą didina:
- karštis virš 25 °C;
- nereguliarus laistymas;
- labai liesa dirva.
Kartumą švelnina:
- vėsesnis rudens augimas;
- tolygi drėgmė;
- dalinis galvučių balinimas 10–20 dienų prieš derlių.
Praktinis virtuvinis triukas: jei skonis vis tiek aštresnis nei norisi, lapus 10–15 minučių pamirkykite šaltame vandenyje.
Dažniausios auginimo klaidos
Net ir nedidelė korekcija dažnai greitai pagerina rezultatą.
- Per ankstyva arba per vėlyva vasaros sėja, kai augalai „pagauna“ karštį ir ilgą dieną.
- Per tankus pasėlis, dėl kurio galvutės lieka laisvos.
- Azoto perteklius rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
- Laistymo „bangos“: ilga sausra ir staigus gausus drėkinimas.
- Per giliai pasodinti daigai.
Jei pastebite, kad galvutės nesiformuoja, bet lapų masė vešli, dažniausiai verta sumažinti azotą ir stabilizuoti laistymą.
Kiti salotinių cikorijų priežiūros aspektai
Sėjomaina yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti ligų ir kenkėjų spaudimą. Toje pačioje vietoje salotines cikorijas geriausia auginti kas 3–4 metus, o tarp jų įterpti ankštines, svogūnines ar kopūstines kultūras. Tai leidžia išlaikyti sveikesnę dirvos mikroflorą ir sumažina specifinių patogenų kaupimąsi.
Cikorijos gana gerai auga ir didesniuose konteineriuose. Jeigu norite auginti terasoje, rinkitės bent 20–30 litrų talpos indą vienam augalui ar 40–60 litrų keliems augalams, užtikrinkite drenažo angas ir tolygų laistymą. Konteineriuose ypač svarbu vengti substrato perdžiūvimo, nes kartumas išryškėja greičiau nei lysvėje.
Jei norite rinkti sėklas, palikite kelis stipriausius augalus antraisiais metais. Kadangi cikorijos yra kryžmadulkės, sėklų savybės geriausiai išsilaiko, kai vienu metu žydi tos pačios veislės augalai ir nėra arti kitų cikorijų ar laukinių jų giminaičių. Subrendusios sėklos paprastai būna paruoštos rinkti vasaros pabaigoje, kai žiedynai pradeda džiūti.
Galiausiai, cikorijos yra puikus pasirinkimas rudens daržui, nes jos leidžia pratęsti šviežių lapinių salotų sezoną iki vėlyvo rudens. Tinkamai parinktas sėjos laikas, pastovi drėgmė ir saikingas tręšimas dažniausiai yra tie trys veiksniai, kurie iš „gera“ derliaus kokybę pakelia į „tikrai puiki“.
